Amerikos lietuvis Jonas Vaičiūnas 2014 m. vasario įgyvendino iniciatyvą visose pasaulio šalyse pradėti švęsti Pasaulio cepelinų dieną (pirmasis vasario sekmadienis). Šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus.
Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.
Cepelinai nuo seno gaminami dvejopi – iš virtų ir iš žalių bulvių tešlos. XVIII a. bulvių patiekalų tyrinėtojas, Antoine Augustinas Permentieras savo1779 m. knygoje „Duonos gaminimo iš bulvių būdas” pateikia įvairių bulvių vartojimo būdų, tarp kurių aprašoma bulvinės „duonos“ gamyba. Anot jo, bulvių tešlą išrado airiai apie 1740 m., pritaikę bulves vietoje kitų daržovių (ropių, moliūgų), kurios, siekiant sutaupyti grūdų ir sumažinti patiekalo kainą, būdavo maišomos į duoną.
Labiausiai žalių bulvių tešlos gaminiai paplito Šiaurės Vokietijoje.
Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100-150 metų. Manoma, kad Žemaitijoje jie galėjo atsirasti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžius ryšius su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.
Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane. Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo „Bernelių užeigos“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 respondentų.
Siūlome pasižiūrėti, kaip užsieniečiai reagavo pirmą kartą pamatę ir paragavę cepelinus.