Lietuvoje apklausus tėvus, auginančius 2–14 metų vaikus, nustatyta, kad tik 38 proc. vaikų pandemijos metu buvo fiziškai aktyvūs daugiau nė vieną valandą per dieną, o didžiosios dalies (62 proc.) vaikų fizinis aktyvumas buvo nepakankamas.
Su amžiumi – vis blogyn
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams ir paaugliams praleisti ne mažiau kaip 60 minučių per dieną užsiimant vidutine arba aktyvia fizine veikla – sportuojant, bėgiojant, žaidžiant judrius žaidimus ir pan. Tai padeda palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą. Dėl pandemijos metu įvesto karantino įvairiose šalyse buvo stebimas žymus ir suaugusiųjų, ir vaikų fizinio aktyvumo sumažėjimas.
„Jei ikimokyklinio amžiaus grupėje karantino metu tik kiek daugiau nei pusė vaikų (58 proc.) buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, tai amžiui didėjant fiziškai aktyvių vaikų skaičius reikšmingai mažėjo: tarp pradinukų tokių vaikų buvo mažiau nei trečdalis (31 proc.), o 11–14 m. amžiaus grupėje pakankamai fiziškai aktyvus buvo tik vienas vaikas iš šešių (17 proc.)“, – sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė dr. Ilona Laurinaitytė.
Sveikatos problemos
Ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai tyrinėjantys Vilniaus universiteto mokslininkai tikino, jog nepriklausomai nuo amžiaus, mažiau fiziškai aktyvūs vaikai statistiškai reikšmingai daugiau laiko praleidžia prie ekranų (pvz., planšečių ar išmaniųjų telefonų).
„Karantino metu stebėjome, jog vaikams pradėjus lankyti mokyklą, jų fizinis aktyvumas sumažėja, nors jo reikšmė įvairiems jų gyvenimo aspektams vis didėja“, – pasakojo vaikų ir paauglių psichologė dr. Rima Breidokienė.
Pasak tyrėjos, mokyklą lankančių didelio ir vidutinio fizinio aktyvumo vaikų elgesys, santykiai su bendraamžiais, noras mokytis bei mokymosi rezultatai tėvų buvo vertinami aukštesniais balais. O vyriausi vaikai, kurie pasižymėjo mažesniu fiziniu aktyvumu, jau turėjo daugiau somatinių skundų (pvz., pilvo, galvos skausmų) bei didesnį kūno masės indeksą.
Geros savijautos receptas
Skirtumų tarp lyčių tyrėjai neatrado, berniukų ir mergaičių fizinis aktyvumas visose amžiaus grupėse buvo panašus. Kalbant apie emocinę savijautą, tėvų vertinimu, fiziškai aktyvesnių vaikų ji geresnė, kaip ir santykiai su bendraamžiais.
Itin svarbu, kad ir tėvai, ir pedagogai skatintų vaikus judėti, užsiimti tokia fizine veikla, kurios metu suintensyvėja kvėpavimas, suaktyvėja širdies veikla, vaikai įrausta. Viena valanda fizinės veiklos kasdien – būtinas receptas gerai savijautai. Būtų tikrai šaunu, jei tokio plano laikytųsi visa šeima, juk vaikus labiausiai paskatina būtent suaugusiųjų pavyzdys.
Skaudžios pasekmės
Pirmosios Lietuvoje mobilios sporto studijos „GetPhy“ įkūrėjas Gedas Sakalauskas pabrėžė, kad dar prieš pandemiją vaikų fizinis aktyvumas buvo itin opus klausimas. „2017 m. Lietuvoje niekada nesportavusių ir nesimankštinančių vaikų skaičius siekė net 51 proc. Europos vidurkis – 46 proc. Tai reiškia, kad mes jau tada viršijome vidurkį. Žinoma, tam dar didesnę žalą padarė pandemija, kuomet buvo uždaryti būreliai, neleidžiama būriuotis, uždrausti sporto renginiai“, – komentavo treneris.
Pasak jo, pandemijos pasekmės – skaudžios, o ateityje bus dar skaudesnės. „Vaikai dažniausiai nejaučia sąnarių skausmų ir raumeninių įtampų, tad jie gali skųstis tik pablogėjusia laikysena arba ją gali pastebėti aplinkiniai. Kai kurie vaikai jau žino savo problemas, ir jos dar labiau paūmėjo pandemijos metu“, – teigė G. Sakalauskas.
Ligos jaunėja
„Esmė tame, kad paauglystėje vaiko skeletas ir kaulai pradeda formuotis ir augti. Jeigu vaikas neturi didelio judesių arsenalo, vyrauja tik pasikartojantys, primityvūs judesiai, tai tie raumenys nespėja vystytis ir jie sutrumpėja, todėl kenčia laikysena. Bloga laikysena apkrauna sąnarius, stuburą ir dėl to ateityje jiems gali kilti problemų dirbti tam tikrus fizinius darbus, sportuoti tam tikras sporto šakas – vyraus pasikartojančios traumos“, – atskleidė „GetPhy“ įkūrėjas.
Taip pat vyras pridūrė, jog mažas fizinis aktyvumas jaunina sąnarių bėdas ir išvaržų atsiradimą. „Dabartinei kartai nuolat reikės ieškoti, kas gali jiems padėti pravesti mankštas, treniruoti, kad jiems neskaudėtų sąnarių, nejaustų įtampų. Pasekmės ateina jau dabar, nes ir sąnarių ligos jaunėja, o ateityje dar labiau jaunės“, – kalbėjo treneris.
Be abejo, nepaisant fizinių bėdų, pandemija paskatino ir psichologines problemas, tad ir treneris pastebėjo, kad tėvai skundžiasi suprastėjusia vaikų psichologine būsena, sumažėjusiu tarpusavio ryšiu.
„Teko dirbti stovykloje su vaikais. Ten buvo sąlyga, kad vaikai neturėtų telefonų, tad kai kuriems tai buvo didelis iššūkis. Dėl nervų net pakildavo temperatūra, tapdavo nestabilūs. Dėl to jie negalėjo pasidžiaugti stovyklos teikiamais malonumais. Taigi, psichologinė būsena yra labai nukentėjusi“, – pabrėžė G. Sakalauskas.
Užduotis tėvams – motyvuoti
Treneris turi kelis patarimus, kaip užimti vaikus, kurie nelanko jokių būrelių. „Prašyčiau tėvų ir rekomenduočiau jiems įsitraukti į atžalų fizinį aktyvumą. Vaikas juk norės naudotis telefonu, kompiuteriu, bet jis atitinkamai turi būtinai būti fiziškai aktyvus. Tad reikėtų tėvams motyvuoti vaikus, pavyzdžiui, kol nesurenka per dieną dešimt tūkstančių žingsnių, tol negali prisėsti prie kompiuterio, kol neatlieka kažkokių kineziterapeuto rekomenduojamų pratimų, tol negauna telefono ir pan. Tai tėvų vaizduotės reikalas, kaip motyvuoti atžalą. Taip pat tai – milžiniška atsakomybė“, – atviravo jis.
G. Sakalausko teigimu, dažnai būna, kad vaikai nenori mankštintis kartu su tėvais, o patys savarankiškai irgi nesportuoja. Todėl tėvams tai tampa dar didesniu iššūkiu. „Ne kartą teko girdėti, kaip būtent dėl sporto kyla konfliktai šeimoje. Vis dėlto, jei tik yra galimybė, geriausia būtų lankyti būrelius. Patarčiau lankyti judesio korekcijos, laikysenos treniruotes, o prie viso šito sporto būrelį – futbolą, krepšinį ar kt., nes sporto šakos mažai formuoja taisyklingą laikyseną“, – dėstė treneris.
Aktyvus laisvalaikis – būtinybė
Vis dėlto yra ir aktyvių vaikų, kurie nenustygsta vietoje. Trijų dukrų mama Dovilė džiaugiasi atžalų aktyvumu. Vyresnėlės dukros Urtė (12 m.) ir Ugnė (10 m.) šiuo metu eina į šeštą ir ketvirtą klases bei jau kelerius metus lanko lengvosios atletikos būrelį. „Prieš septynerius metus nuvedėme mergaites į lengvosios atletikos treniruotę. Galima sakyti, kad jos šią sporto šaką įsimylėjo iš pirmo karto. Treniruotes aktyviai lanko iki šiol. Per savaitę jos vyksta po keturis kartus. Šiemet pradėjo papildomai lankyti ir futbolo treniruotes“, – pasakojo mama.
Ji pabrėžė, kad aktyviai stengiasi leisti ir savaitgalius. „Važiuojame į mišką pasivaikščioti, dukros su tėčiu eina į sporto salę pažaisti krepšinio, futbolo arba stalo teniso. Jei ne miškas ir ne salė, laisvalaikį leidžiame baseine. Sekmadieniais sode užsikuriame pirtelę bei išbandome žiemos malonumus, voliojamės sniege“, – atviravo Dovilė.
Žiemos metu šeimyna džiaugiasi sniego teikiamais džiaugsmais – čiaužo nuo kalniuko su rogėmis. Vasarą važinėja dviračiais, riedučiais, riedlentėmis. „Ypač mėgstame žaisti tinklinį ir, kas be ko, maudomės upėje“, – pridūrė ji.
Technologijoms nelieka laiko
Pasak mamos, sportas ir aktyvus laisvalaikis mergaitėms yra kaip gyvenimo variklis. „Jos dalyvauja ne tik miesto, bet ir respublikinėse varžybose. Tai labai praplečia akiratį ir vis labiau motyvuoja siekti aukštesnių tikslų. Taip formuojasi ir jų charakteris. Manau, sporto ir sveiko gyvenimo būdo dėka mergaitėms formuojasi ir stipresnis imunitetas, nesame sirgę jokiomis rimtesnėmis ligomis. Du kartus per metus profilaktiškai lankomės pas gydytojus, tikriname jų sveikatą ir visuomet rezultatai būna džiuginantys“, – kalbėjo Dovilė.
Ji pripažino, jog sportas praturtina ir paįvairina kasdienybę. „Svarbu ir tai, kad sporto dėka technologijoms tiesiog nebelieka laiko, o tiksliau – tam net nėra poreikio. Naudojasi tiek, kiek reikia: ruošti pamokas, rinkti informaciją, susisiekti su artimaisiais“, – sakė mama.
„Karantino laikotarpis, kuomet jos negalėjo sportuoti ir ištisas valandas turėdavo sėdėti prie kompiuterio, joms buvo labai sunkus išbandymas. Blogėjo emocinė jų būsena, sutriko miegas, neturėjo tikslaus dienos režimo. Tuo metu jos prarado didžiausią gyvenimo džiaugsmą“, – atviravo Dovilė.
