Seimas ketina spręsti dėl įpareigojimo bankams stebėti politikoje dalyvaujančių asmenų ir jų aplinkos – šeimos narių, artimųjų bei pagalbininkų finansinius srautus. To reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kurias į savo teisę Lietuva turi perkelti ne vėliau kaip 2018 metais.
Įstatymo projektas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos jau yra parengtas ir jį apsvarsčius Vyriausybei, bus perduotas Seimui. Apie tai žurnalistus informavo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
„Tai jautrūs dalykai, kadangi yra giminės, padėjėjai, dalykiškai susiję asmenys. Mūsų (LBA – BNS) siūlymas buvo, kad būtų (…) sukurtas centralizuotas valstybinis registras ir deklaruojami šie interesai (…) Mes (bankai – BNS) neturėtume vykdyti policijos funkcijos, siūlytume, kad politikai patys deklaruotų tuos interesus, mes gautume prieigą ir matytume“, – teigė S.Kropas.
Pasak jo, registro kūrimu turėtų rūpintis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Pataisų juodraštyje numatyta, kad į šį registrą patektų ir valstybės vadovai, ir parlamentarai bei ministrai, jų pavaduotojai, Seimo, Vyriausybės ir ministerijų kancleriai, merai, savivaldybių administracijų direktoriai, visų teismų ir tų teisminių institucijų, kurių sprendimai nebegali būtu skundžiami, atstovai, centrinio banko vadovas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, valstybės kontrolierius, ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniais, nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai, o taip pat aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai, tarptautinių organizacijų nariai.
Į registrą siūloma įtraukti ir politinių partijų vadovus bei jų pavaduotojus, o taip pat valstybės valdomų įmonių valdymo ar priežiūros organų narius.
Visi šie svarbias viešąsias pareigas užimantys asmenys turėtų deklaruoti artimus šeimos narius (sutuoktinius, sugyventinius, tėvus, brolius, seseris, vaikus ir jų antrąsias puses), o taip pat – ir pagalbininkus, turinčius iš viešąsias pareigas užimančių asmenų naudos arba dalykinių santykių. Pastarieji kol kas dar nėra konkrečiai apibrėžti.
S.Kropas BNS teigė neturintis informacijos apie atvejus, kad į teisėsaugos akiratį būtų patekę vietos politikai ar su jais susiję asmenys dėl įtartinų finansinių operacijų.
Pagal dabartinę tvarką teisėsaugos institucijoms bankai perduoda informaciją apie visus sandorius, viršijančius 15 tūkst. eurų.
S.Kropas be kita ko sako, kad šios ES direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisę palengvintų ir mūsų šalies stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
Lietuva siekia prie EBPO prisijungti 2018 metais.
