Visi komerciniai Lietuvos bankai sekmadienį sprendžia, kaip karantino sąlygomis aptarnauti klientus ir organizuoti darbą. Daugelyje bankų posėdžiauja ypatingosios padėties valdymo grupės. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas sako, kad Lietuvos finansų sistema dar niekada nebuvo tokia stipri.
„Visi bankai sprendžia klausimą, kaip geriausiai aptarnauti savo klientus karantino sąlygomis, kadangi reikia išspręsti daugybę klausimų, pavyzdžiui, kiek žmonių viename skyriuje gali būti, kad būtų saugu, kaip užtikrinti atstumus tarp darbuotojo ir kliento, kad jiems būtų saugu“, – BNS sakė LBA prezidentas Mantas Zalatorius.
Jis prašo klientų be reikalo neiti į bankus – visi jie yra pasirengę žmones aptarnauti telefonu, kitais nuotoliniais būdais, veikia elektroninė bankininkystė, bankomatai, atsiskaitymai kortelėmis.
„Yra pora labai svarbių dalykų: pirma, svarstoma, kaip užtikrinti klientų epidemiologinį saugumą skyriuose, antra, bet kokiu atveju visi atsiskaitymai veikia įprastai, atsiskaitymai kortelėmis funkcionuoja puikiai, internetinė bankininkystė veikia taip pat. Labai svarbu, kad didžioji dauguma žmonių Lietuvoje naudojasi internetine bankinininkyste aktyviai, mūsų finansai gali funkcionuoti net karantino sąlygomis“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
M. Zalatorius pabrėžė, kad karantino režimas visiems šalyje yra naujas.
„Pirmiausia noriu paprašyti visų šį pirmadienį neiti į banko skyrius, būti atsakingais, likti namie, naudotis elektroniniais kanalais. Visi bankai jau praėjusią savaitę yra padidinę klientų konsultavimą telefonu, nebijokite skambinti, jei turite kausimų, neikite į skyrių, jei nėra neatidėliotino reikalo, geriau prieš tai pasiskambinkite, užsisakykite laiką“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Pasak jo, jau dabar labai atsakingai svarstoma apie veiksmus, kurių galima būtų imtis situacijai Lietuvoje pablogėjus, palaikomas nuolatinis dialogas su valdžios atstovais, Lietuvos banku, finansų ministru.
„Tik veikdami išvien, išspręsime šios išskirtinės situacijos keliamus iššūkius, kurie, tikėtina, yra laikini“, – sakė LBA vadovas.
M. Zalatorius pabrėžė, kad Lietuvos finansų sistema per visus nepriklausomybės metus dar niekada nebuvo tokia stipri.
„Mes ir Lietuvos bankas esam paskaičiavę, kad šita sistema gali atlaikyti labai didelius šokus. Dabar ir bankų kapitalo pakankamumas, ir likvidumas yra labai aukštas. Kad bankų sistema neišlaikytų – tokio klausimo net nėra“, – sakė LBA prezidentas.
Anot M. Zalatoriaus, visiems reikia suvokti, kad tai nėra ekonominė krizė, o sudėtinga laikina sveikatos ir socialinė situacija, kuri gali sukelti ekonominių padarinių: „O kad jų sukels, mes net neabejojame, bet kokie jie bus, kokio gilumo, kokio švelnumo, čia kitas klausimas.“
LBA vadovas kol kas nekomentavo būsimo Vyriausybės rengiamo ekonomikos skatinimo paketo, nes pirma reikia sulaukti, kol Vyriausybė jį pirmadienį patvirtins.
„Visos šalys šitoj situacijoje pradeda nuo stipraus ekonomikos skatinimo plano, jį Vyriausybė rengia ir pateiks šį pirmadienį. Kada matysime, kokio dydžio tas paketas bus, galėsiu pasakyti, kokiu būdu tai atsilieptų ekonomikai“, – BNS kalbėjo M. Zalatorius.
Vyriausybė žada pirmadienį patvirtinti ne mažiau nei 1 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui planą. Finansų ministras Vilius Šapoka šeštadienį teigė, jog bus skiriami ištekliai sveikatos apsaugai, užimtumo užtikrinimui ir socialinėms garantijoms, verslo likvidumo užtikrinimui bei ekonomikos skatinimui.
Vyriausybė taip pat žada dotacijas, ilgalaikio nedarbo fondo panaudojimo galimybes, siekiant padėti verslui. Verslui bus leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą, bus stabdomi išieškojimai, suteikiama galimybė būti atleistiems nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio. Vyriausybė taip pat žada garantijas dėl bankų paskolų apyvartinėms lėšoms, dalinį palūkanų kompensavimą.
Norint planą įgyvendinti, planuojama didinti skolinimosi ir garantijų limitus.
Vyriausybė šeštadienį nusprendė nuo pirmadienio įvesti karantiną, siekiant pristabdyti koronaviruso plitimą. Į šalį bus draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, veiks tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės, degalinės, bankai, tačiau prekės į Lietuvą ir iš jos toliau bus gabenamos.
