Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai šią savaitę bandys susitarti dėl bendros suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kad galėtų gauti Europos Sąjungos (ES) paramą.
Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad šis susitarimas leistų panaudoti ES lėšas terminalui Klaipėdoje išpirkti.
Baltijos šalių vyriausybių vadovai penktadienį apsilankys Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje, o iš ten vyks į Pernu miestą Estijoje.
Čia bus rengiamas tradicinis Baltijos Ministrų Tarybos susitikimas, į jį premjerai kviečiami kartu su šeimomis. S.Skvernelį lydės žmona Silvija ir abu vaikai.
„Tai yra tradicinis, kas metus rengiamas susitikimas, tradiciškai tuose susitikimuose Baltijos šalių premjerai dalyvauja su šeimomis. Susitikimai vyksta pirmininkaujančioje šalyje“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Jis informavo, kad S.Skvernelio ir sutuoktinės komandiruotė į Pernu Vyriausybės kanceliarijai kainuos 130 eurų, vaikų kelionę premjeras žada apmokėti pats, apgyvendinimo išlaidas padengs Estija.
Baltijos Ministrų Taryba yra Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimo institucija, įkurta 1994 metais. Jai šiuo metu pirmininkauja Estija.
Lietuvos Vyriausybė siūlo visoms trims šalims susitarti dėl vadinamojo suskystintų gamtinų dujų regioninio paketo, kuriame būtų įvertinta Klaipėdos SGD terminalo, būsimo Estijos terminalo ir Inčiukalnio saugyklos reikšmė.
Anksčiau Lietuva siekė, kad Klaipėdos terminalas būtų pripažintas regioniniu ir taip pretenduotų į ES paramą laivo-saugyklos išpirkimui iš norvegų, tačiau nesulaukė tvirtos kaimynų paramos.
Siekdami įtikinti latvius ir estus, lietuviai dabar siūlo susitarimą, apimantį objektus visose trijose šalyse.
„Mes nekalbame apie regioninį terminalą – kalbame apie regioninį suskystintų gamtinių dujų paketą“, – BNS trečiadienį sakė premjero S.Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.
Bendras trijų šalių sutarimas gerokai padidintų galimybes gauti ES paramą. Anot D.Matulionio, šis susitarimas leistų sumažinti dujų kainas 5-7 proc. ir sudarytų stipresnę konkurenciją Rusijos dujų koncernui „Gazprom“.
„Mes padarėme papildomus kompromisus ir deklaruojame, kad Klaipėdos terminalo išpirkimo ir išlaikymo kaštai nekris ant Latvijos ir Estijos vartotojų pečių“, – sakė premjero patarėjas.
Iš pradžių Lietuva planavo iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“ laivą-saugyklą „Independence“ išpirkti 2024 metais, tačiau vėliau ėmė ieškoti galimybių tai padaryti anksčiau. Už laivo nuomą daugiausia valstybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ kasmet moka apie 60 mln. eurų.
