Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas jau reguliariai, kone kiekvienos dienos rytą, ragina valdančiąją daugumą išspirti iš savo aplinkos Remigijų Žemaitaitį. Neišdegs. Bent jau visus šiuos metus teks pakentėti, o paskui kaip Dievas duos, bet greičiausiai nieko gero jis ir vėliau neduos. Be to, ne tuo adresu politikas kreipiasi.
Nors patyrusio politiko ketinimai – patys kilniausi, galiu lažintis, kad premjeras Gintautas Paluckas laikysis iki paskutinio atodūsio ir net dar kažkiek po jo.
Pradėkime nuo pradžių. Prisiminkime, kaip, kodėl ir kokių viražų dėka G. Paluckas tapo premjeru.
Jeigu vertintume remdamiesi vadovėlinėmis tiesomis, tai G. Paluckas premjeru niekaip negalėjo tapti. Prieš tai pačių socialdemokratų kaltintas, kad savo intrigomis perskėlė partiją pusiau ir atvedęs 2020 metais Socialdemokratų partiją į tragedija virtusius Seimo rinkimus, G. Paluckas turėjo būti pasiųstas pasėdėti ant atsarginių suolelio. Arba galėjo būti pasiųstas stažuotei į jaunųjų konservatorių vasaros stovyklą.
Net dvejuose Seimo rinkimuose iš eilės šis socdemų lyderis nesugeba laimėti vienmandatėje apygardoje, kai kiti, net mažai žinomi šios partijos kandidatai, laimi itin lengvai.
Todėl kandidatas Nr. 1 į premjero postą buvo Mindaugas Sinkevičius, tačiau jį iš kandidatų sąrašo lupte išlupo kažkokie ten čekiukai. Čia iš tos serijos, kad mažas šapelis arklio vežimą gali apversti. Neįtikėtina sėkmė G. Paluckui.
Tačiau net ir tuo atveju šis politikas neturėjo šansų tapti premjeru. Buvo minima Rasa Budbergytė, bet ji pernelyg dažnai nesivargina laiku keltis ir į posėdžius važiuoti, o toks premjeras iškart žiniasklaidai į akį kristų.
Realiausias kandidatas buvo Juozas Oleka. Aukšta nata būtų galėjęs pabaigti politinę karjerą, o čia, žiūrėk, ir M.Sinkevičius, atlikęs teismo paskirtą bausmę, ateitų jo pakeisti.
Tačiau ir čia G.Paluckui pasisekė, nes jį į premjero postą stumtelėjo ir R. Budbergytė, ir partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Įtakingi partijos vyrai pritilo. Tačiau pavojai G. Paluckui niekur nedingo.
Formuojant valdančiąją daugumą pasigirdo kalbų, kad dalis socialdemokratų šio politiko gali neparemti, o „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis visa gerkle šaukė, kad G. Paluckas teistas, nevykęs politikas, gebantis tik kiršinti, todėl „valstiečiai“ už jį nebalsuos.
Kas beliko G. Paluckui daryti?
Pakankamai balsų jam gali užtikrinti tik R. Žemaitaitis. Jeigu jis, kaip siūlo E. Gentvilas, iš koalicijos bus išmestas, į jo vietą gali ateiti R. Karbauskis. Plius G. Palucko nenorinti grupelė saviškių ir pirmai progai pasitaikius premjeras būtų pakeistas. Juo labiau kad kaupiasi ir nauji debesys socdemų partijoje – kaltinimai premjerui pernelyg susiliejus su radikalais.
Premjeras gali sau leisti rautis ir ant prezidento, nes jis nieko premjerui padaryti kaip ir negali, tačiau R. Žemaitaičio išmetimas jam pačiam gali kainuoti premjero postą. Situaciją jau valdo pats R. Žemaitaitis, tai jis sprendžia, ką daryti su premjeru ir visa koalicija. Dabar Žemaitaitis renkasi bokso kriaušes ir daužys jas iki kitų Seimo rinkimų.
Todėl ir E. Gentvilas turėtų kreiptis į R. Žemaitaitį bei prašyti išmesti iš koalicijos R. Žemaitaitį. Nes premjeras jo tikrai niekur ir niekada neišmes. Nebent, kaip toje dainoje, „eisva mudu abudu“.
Tačiau čia yra vienas „bet“.
R. Žemaitaičio dienos Seime suskaičiuotos. Po galutinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pasisakymų, o tai gali atsitikti šių metų rudens sesijoje, R. Žemaitaičiui greičiausiai teks grąžinti Seimo nario mandatą. Iki kitų Seimo rinkimų bus likę dar treji metai, todėl „aušriečių“ lyderiui reikia iki to laiko važinėti po Lietuvą ir laidyti visokius blėnius, kaupti rezervą kitiems rinkimams.
Beje, ar pastebėjote, kad R. Žemaitaitis leidžia sau baubti ant prezidento Gitano Nausėdos, ant Gabrieliaus Landsbergio, net ant koalicijos partnerio Sauliaus Skvernelio, tačiau jis niekuomet nebaubia ant premjero.
Tas R. Žemaitaičio baubimas (čia specialiai vartoju tą žodį, nes kai gyvulys baubia, jis temos nesirenka, faktų netikrina, tiesiog baubia kaip baubiasi tąkart) tęsis iki tos dienos, kai R. Žemaitaitis bus išmestas iš Seimo. Jeigu iki tos dienos G. Paluckas premjero poste išsilaikys, jo šansai išsilaikyti iki kadencijos pabaigos padidės.
Yra dar vienas scenarijus. Kylant nepasitenkinimui tiek visuomenėje, tiek Prezidentūroje, tiek Seime ir net pačioje socdemų partijoje dėl premjero bičiulystės su antisemito partija, G. Paluckas savo asmeninę politinės karjeros problemą gali paversti visos šalies problema.
Tuomet, balsuojant dėl R. Žemaitaičio pašalinimo iš Seimo, G. Palucko rėmėjai jo partijoje slaptame balsavime gali nepritarti pašalinimui. Panašių kuriozų Seime jau yra buvę. Balsavimas slaptas, todėl niekas nieko ir nežinos, visi tik spėlios.
Ir visai nesvarbu, ko nori ar nenori pats premjeras, kaip atrodytų Lietuva pasaulio akyse. R. Žemaitaitis gali tiesiog reikalauti tokio balsavimo, priešingu atveju išmestas sugriaus koaliciją, į ją ateis R. Karbauskis, o tada baigsis ir premjero karjera.
Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio S. Skvernelis pareiškė, kad tikisi kitokios R. Žemaitaičio retorikos, o pastarasis atkirto, kad kalbės kaip kalbėjęs ir nieko nekeis. Aiškiau būti jau negali.
R. Žemaitaitis tikrai kalbės, kaip kalbėjęs. Ir taikinių jis nepakeis. Prezidentas G. Nausėda jau irgi linkęs nutylėti tuos išsišokimus, nes supranta – premjeras laikysis ir nepaisys jo patarimų, o versti savo suburtos koalicijos premjerą – nei šis, nei tas.
Todėl tenka tik laukti, kol šio vieno antisemito retorika taps ryškesnė ir svarbesnė už kitas temas valstybėje. Du mėnesius Lietuva, nors ir linguodama galva, kažkaip išgyveno pagal vieno antisemito pasiūlytą dienotvarkę, turėsime ištverti ir dar kelerius metus.
JP už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi komentaro autoriaus nuomonė. |
