Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis visuomenei pristatė tai, kas buvo rasta po kasinėjimų J. Tilvyčio gatvėje. Archeologas pasidžiaugė, kad tyrimai leido suprasti, kaip gyveno panevėžiečiai, kokiomis ligomis sirgo, ką mėgo ir pan.
J. Tilvyčio gatvė pradėta remontuoti dar praėjusiais metais, tačiau kuriam laikui remonto darbai buvo sustabdyti, mat šioje gatvėje buvo rastas netikėtas radinys. Gatvę rekonstravę darbininkai aptiko žmonių kaulų.
Kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Dovilas Petrulis, J. Tilvyčio gatvėje vykdęs archeologinius kasinėjimus, bendradarbiaudamas su kitais antropologais iš Vilniaus universiteto, parengė išsamią ataskaitą, kurią visuomenei pristatė paskaitos „Naujausi archeologiniai atradimai Panevėžyje: senųjų kapinių J. Tilvyčio g. prieigos“ metu.
Atliekant kasinėjimo darbus archeologams gelbėjo ir savanoriai. Prie darbų prisidėjo metalo ieškiklių naudotojų klubas „Mink“, mokytojai, studentai, visuomenininkai.
Kaip teigė archeologas D. Petrulis, jau XX a., tiesiant J. Tilvyčio gatvę, ši buvo tiesiama per kapavietę, kadangi rasti palaikai mena XVII a. pabaigą. Dauguma rastų kapų buvo stipriai suardyti, kadangi per pačią kapavietę ne tik tiestas kelias, bet ir dujotiekis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Būrėja siūlo J. Tilvyčio gatvėje atlikti specialius ritualus
„Mes tyrinėjome tik pietrytinę J. Tilvyčio gatvėje esančių kapinių dalį. Čia stovi cerkvė ir yra pats kapinių centras“, – teigė D. Petrulis.
Atlikus detaliuosius tyrimus archeologai atrado 55 kapus, kuriuose palaidoti įvairaus amžiaus asmenys. Pagal antropologinius tyrimus nustatyta, kad 27 iš jų buvo vyrų palaikai.
Archeologas D. Petrulis mano, kad kapaviečių gali būti ir daugiau. Kapavietės išsidėsčiusios vieno metro gylyje. Archeologų lauko darbai truko ilgiau nei 3 savaites.
Ištyrus laidoseną archeologai nustatė, kad palaikai laidoti karstuose, neretai užlaidoti vienas ant kito. Tai rodo, kad kapavietės galėjo priklausyti šeimoms.
Kasinėjimų metu rasta 124 vienetai radinių. Didžioji jų dalis susiję su kapavietėmis ir būdingi stačiatikių religijos atstovams. Rasta ir monetų, kurios su įkapėmis nesusiję, tačiau jų gyvavimas datuojamas apie XVII amžių.
Ištyrus rastus palaikus paaiškėjo, kad dauguma laidotų asmenų turėjo traumas, kaulų lūžius ar sirgo infekcinėmis ligomis. Iš 5 asmenų net 2 turėjo rimtas traumas.
25 proc. moterų ir 63 proc. vyrų turėjo bent vieną kaulų lūžį. Traumos siejamos su kritimais, suspaudimais įvairiose kūno pozicijose, tiesioginiais smūgiais bei įkirtimais.
„Tai galima paaiškinti gyvenimą kokio nors karo metu. Tai galėjo būti Napoleono karo pasekmės, tačiau tai tik teorija“, – teigė Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas.
Vyresnio amžiaus žmonių griaučiai turėjo įvairių patologinių pakitimų. Šių pakitimų priežastys įvairios: didelis fizinis krūvis, vitaminų trūkumas, traumos, sąnarių degeneraciniai pokyčiai, kontaktas su infekcinių ligų užkratu.
Dažniausiai pasikartojantis patologinis griaučių pakitimas – periostitas. Ši liga buvo būdinga kas antram asmeniui.
Taip pat nustatytos kitos ligos: podagra, nepiktybiniai augliai, meningitas. Nustatytas ir skorbutas bei akiduobių porėtumas.
Kaip susitikime pasakojo Kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas, archeologas D. Petrulis, J. Tilvyčio gatvėje rasti palaikai gerokai viršija tuometinį Lietuvos ūgio vidurkį. Vyrų ūgio vidurkis buvo 170,3 cm, o moterų – 162 cm.
Tuo tarpu Lietuvoje, XVII-XVIII a. vyrų ūgis siekė 168 centimetrus, o moterų – 157 cm.
