Ar Černobylis galėtų tapti raktu į Marso užkariavimą? Panašu, kad taip.
Ukrainos branduolinėje elektrinėje aptikti grybeliai gali ėsti radiaciją ir galimai apsaugotų atvykėlius nuo mirtinos Raudonosios Planetos atmosferos.
Žmonės galėtų gyventi Marso planetoje, jei grybelis, kuris užsiveisė Černobylio branduoliniame reaktoriuje, būtų panaudotas apsisaugoti nuo radiacijos, teigia mokslininkai.
Tyrėjai nustatė, kad maždaug 21 cm. storio grybelių sluoksnis galėtų Marso paviršiuje žymiai sumažinti metinės radiacijos aplinkos dozės ekvivalentą.
„Šie grybeliai puikūs tuo, kad pradžiai jų tereikia vos kelių gramų,“ – „New Scientist“ sakė Nils Averesch, Stanfordo universiteto tyrėjas ir tyrimo bendraautorius.
„Jie save replikuoja ir save gydo, taigi net esant Saulės pliūpsniams, kurie žymiai pakenkia radiaciniam skydui, jie sugebės ataugti vos per kelias dienas.“
Grybeliai jau sugebėjo absorbuoti žalingus kosminius spindulius Tarptautinėje kosminėje stotyje ir potencialiai galėtų būti panaudoti apsaugoti būsimas Marso kolonijas.
1991 metais, praėjus penkeriems metams po katastrofos, kuris sukrėtė Ukrainą, ant apleisto reaktoriaus sienų, kurios buvo užlietos gama radiacija, buvo suvešėjęs juodasis grybelis.
Suglumę, dėl to kaip jis sugebėjo išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, mokslininkai ištyrė šiuos mikroorganizmus ir gavę rezultatus labai nudžiugo.
Grybelis ne tik kad išgyveno tokioje aplinkoje, tačiau ir augo link radiacijos, lyg ji būtų grybelį traukusi.
Taip yra dėl didelių melanino – pigmento, kuris suteikia tamsų odos atspalvį, kiekių, kas leidžia grybeliams absorbuoti įprastai žalingus spindulius, kuriuos jie gali paversti chemine energija.
Lygiai kaip fotosintezės metu augalai anglies dioksidą ir chlorofilą paverčia deguonimi ir gliukoze, taip ir grybelis traukė į save mirtinus spindulius, kurie buvo panaudoti energijos gamybai.
Šis procesas, vadinamas radiosinteze, mokslininkų dėmesį patraukė dėl savo potencialiai revoliucinio poveikio.
Kasthuri Venkateswaran, tyrėjas iš NASA, vadovaujantis Cryptococcus neoformans grybelių eksperimentui, tiki, kad ekstrahuojant jų radiaciją absorbuojančias galias ir pagaminus jas vaisto pavidalu, jis galėtų būti panaudotas kaip apsauga nuo Saulės, saugantis nuo toksiškų spindulių.
Tai leistų vėžį besigydantiems pacientams taikyti radiacinę terapiją, o branduolinių jėgainių inžinieriams ir oro linijų pilotams dirbti nesibaiminant absorbuoti mirtinos spinduliuotės dozės.
Vienas nežinomas tyrėjas, besispecializuojantis šioje srityje, taip pat iškėlė galimą jų rolę biotechnologijų vystyme. Internetiniame forume jie aiškino: „Čia, Černobylio reaktoriuje, augantys grybeliai yra radiotrofiniai grybeliai, turtingi melaninu. Melaninas absorbuoja radiaciją ir paverčia ją kitomis energijos formomis (tarp jų ir elektros). Mano tyrimas tiria melanino panaudojimą drauge su vandeniu, konvertuojant elektromagnetinę radiaciją į elektros energiją. Ši technologija, tikriausiai, ras savo vietą biotechnologijoje, nes yra netoksiška ir biologiškai suderinama“.
Grybelių galios panaudojimas medicininiais tikslais buvo laipsniškas, tačiau pastaraisiais metais jį paskatino besitęsiantis tyrimas, kurio metu jo pavyzdžiai buvo pasiųsti į kosmosą.
Auginantį grybelį Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur radiacijos lygiai yra kur kas aukštesni palyginus su tais, kurie fiksuojami Žemėje, Venkateswaran ir profesorius Clay Wang iš Pietinės Kalifornijos universiteto gavo progą stebėti jo mutaciją.
Kuomet mikroorganizmai yra patalpinami labiau stresinėje aplinkoje, tuomet jie išskiria skirtingas molekules, kas gali praplėsti mūsų supratimą apie grybelius ir kaip jie galėtų būti panaudoti vystant žmonėms skirtus, radiaciją blokuojančius vaistus.
Eksperimento rezultatai dar nėra paskelbti, o nekantraujantys mokslininkai jų laukia sulaikę kvapą, nes šie atradimai galėtų sukelti tikrą revoliuciją apsaugant žmoniją nuo radiacijos.