Prieš balandį visuomenei atveriant atnaujintus Sapiegų rūmus Vilniuje, Antakalnyje, juose bus organizuojamos istorinės ekskursijos, o patys rūmai bus atidaryti kartu su tarptautine šiuolaikinio meno paroda.
„Prieš balandžio 12 dieną vesime istorines ekskursijas nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos. Ekskursijose galės dalyvauti įvairūs žmonės, tai yra daugiausia kultūros istorija Vilniuje besidomintiems žmonėms skirtos ekskursijos“, – sakė edukacijos programos kuratorė Laura Misiūnaitė.
Sapiegų rūmų atidarymas numatytas balandžio 12–14 dienomis.
Rūmai bus atverti kartu su tarptautine šiuolaikinio meno paroda.
„Galima sakyti, kad tam tikra prasme šita paroda pratęsia pačių rūmų restauravimo koncepciją“, – kalbėjo parodos kuratorė Virginija Januškevičiūtė.
„Šioje parodoje šalia šiuolaikinio meno kūrinių dalyvauja ir šitos barokinės freskos, ir vėlesnių laikotarpių sienų dekoras, kitos freskos kitose erdvėse, pati barokinio pastato architektūra“, – pridūrė ji.
Anot kuratorės, parodos pavadinimas „Užuovėja“ netiesiogiai pasiskolintas iš pačių Sapiegų rūmų. Juose esančioje marmurinėje plokštėje lotynų kalba įrašyta, kad tai yra vieta, kur galėtų pailsėti iš karo grįžę kariai.
Pasak V. Januškevičiūtės, šis pavadinimas yra ir nuoroda į 300 metų trunkančią pastato istoriją – iš pradžių čia buvo karo vadui skirta užmiesčio rezidencija, vėliau – karo ligoninė, kareivinės, o sovietmečiu – ir karo mokykla.
Atnaujintose Sapiegų rūmų erdvėse taip pat įsikurs renginių salės, terasos, veiks kavinė.
Siekiant atkurti unikalų rūmų fasado puošnumą atlikti specialūs architektūriniai, cheminiai ir kiti tyrimai, o tvarkant išlikusį barokinį dekorą ir lipdybą pasitelkti restauratoriai.
Rūmus XVII amžiaus pabaigoje pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Fredijano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.
Sapiegoms rūmai tarnavo kaip užmiesčio rezidencija, statant ją šeimininkas, kaip ir kiti to meto Europos lyderiai, lygiavosi į Versalio rūmus – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV išpuoselėtą rezidenciją šalia Paryžiaus.
Rūmai tikriesiems šeimininkams priklausė apie tris dešimtmečius, vėliau perėjo į carinės Rusijos kariuomenės rankas ir nuo to laiko jų grožis ėmė nykti, tarpukario, sovietmečio ir jau nepriklausomoje Lietuvoje keičiantis savininkams ir paskirčiai jis jau nebuvo atkurtas.