Daugiau nei prieš šimtą metų Panevėžio rajone pastatytas Katinų malūnas matė visko – iš šilto, ir šalto. Pagal paskirtį jis veikė bemaž pusę amžiaus, paskui ilgą laiką stovėjo tuščiai, vėliau buvo pradėtas malūno ir šalia esančios sodybos atkūrimas. O šiandien malūnas atgyja, nes iš Katinų kilęs 29-erių metų Domas Ožakauskas ėmėsi čia įgyvendinti įvairias idėjas.
Malūno istorija
Katinų malūno istorija prasidėjo 1912 metais, kai jį už Amerikoje užsidirbtus pinigus pasistatė Povilas Adomaitis. Dabar malūnas priklauso jo proanūkiui Gintautu Čipliui, o šis įgyvendinti savo vizijas malūne leidžia entuziazmu trykštančiam katiniečiui Domui Ožakauskui.
Kalbant apie Katinų malūno istoriją, D. Ožakauskas sako, kad reikia pradėti nuo to, kad pagal adresą malūną reikėtų vadinti Kutiškių malūnu ir paaiškino, kodėl: „Kutiškiai yra gyvenvietė su keliais namais, tačiau neturi gyvenvietės ženklo. Pravažiavus malūną yra ženklas, kad baigiasi Katinai. Malūno savininkas griežtai prieštarauja šiam netiksliam pavadinimui, tačiau visgi nutariau įvardinti jį gimtojo kaimelio pavadinimu. Su savininku sutariam neblogai, tad kol kas galime ateičiai palikti šį nesutartą malūno pavadinimo reikalą.“
Anot D. Ožakausko, malūnas pagal paskirtį veikė iki 1955–1960 metų. Nuo to laiko iš akmenų sumūrytas penkių aukštų statinys stovėjo be veiklos, kol 1996 metais Gintauto Čiplio iniciatyva buvo pradėtas malūno ir šalia esančios sodybos atkūrimas. „Daug metų tai truko, daug laiko ir pinigų reikėjo. O dabar belieka tikėtis, kad malūnas sėkmingai veiks pagal naują paskirtį“, – sako čia naujas veiklas įgyvendinantis Domas.
Vyras ir šiuo metu daugiausia laiko praleidžia būtent prie malūno įrenginėjimo darbų, daug jų atlieka savomis rankomis. Ir čia jis darbuojasi penkias dienas per savaitę, nuo ryto iki vakaro.
Audė mintį dirbti sau
„Esu kilęs iš Katinų. Čia gyvena močiutė, tėvai. Katinuose pradėjau eiti į mokyklą, joje mokiausi iki 9-os klasės, po to perėjau į Velžio gimnaziją. Po 12-os klasės mokiausi Vilniuje. Baigiau mokslus, kurie man buvo neįdomūs, ir jau studijų metais, kaip turbūt daugelis jaunuolių, pradėjau austi mintį, kad geriausia būtų atrasti veiklą, kuria būtų smagu užsiimti ir galėčiau dirbti sau. Jau tada, prieš beveik dešimt metų, mintys sukosi apie kokią sodybėlę ar pirtelę, kurią galėčiau pats pastatyti, po truputį tobulinti, nuomoti ir taip užsidirbti. Buvo mintis šiai veiklai prašyti paramos, bet neturėjau pačios sodybos, tai ir šansų nebuvo. Tačiau paramą gavau medžio apdirbimo staklynui įsigyti. Maniau, jau tuoj ateis tas laikas, kai galėsiu idėją įgyvendinti, tačiau visgi iki to buvo dar toli. Norint teikti kokybiškas prekes, paslaugas, reikia daug mokytis, o dirbant su medžiu, atrodo, mokaisi ir galo nėra. Be to, ir uždirbtus pinigus tekdavo į veiklą investuoti. Metai bėgo, gaminau įvairius gaminius, tačiau po truputį vis labiau imdavo liūdesys, kad ta išsvajota idėja ir liks tik idėja“, – pasakojo D. Ožakauskas.
Svajonės pildosi
2021 metais su sužadėtine Egle Domas išvyko užsidirbti į Norvegiją. Grįžęs dairėsi sodybėlės idėjai įgyvendinti ir ją rado kitapus Katinų malūno. Sutarė dėl pirkimo. „Tada pasikviečiau gerą bičiulį aprodyti pirkinio ir po to nuėjome iki netoliese esančių nedidelių tvenkinukų, kurie, pasirodo, priklauso malūno savininkui G. Čipliui. Bičiulis pastebėjo, kad visai nebloga stovyklavietė čia gautųsi. Porą dienų galvojau apie tai ir pasiūliau savininkui čia įkurti stovyklavietę. Mintis jam patiko, po gero mėnesio jau stovėjo pavėsinė su aptvarkyta aplinka“, – pasakojo Domas.
Dirbdamas svetimoje šalyje lietuvis turėjo galimybę nuolat naudotis ausinėmis. Per devynis mėnesius jis išklausė daug įvairių pokalbių, motyvacinių ištraukų, turėjo laiko apmąstymams, tad į Lietuvą grįžo su aiškiais tikslais.
„Prieš atsinešdamas idėjas į malūną tik kelis kartus esu jame buvęs. Kažkada užlipome į antrą aukštą ir man iškart fantazijose pasirodė didelis vaišėmis nuklotas stalas, gražūs šviestuvai, jauki aplinka, bet tąsyk savininkui nieko neužsiminiau. Atrodė, tai padaryti yra ne man, tiesiog per daug sudėtinga. Nėra nei vandens, nei nuotekų, nei tvarkingų grindų ar saugių laiptų, o viskam įrengti reiktų krūvos pinigų, – prisimena D. Ožakauskas. – Tačiau tada, kai įrengėme stovyklavietę, žiūriu į malūną ir galvoju – viskas, reikia iš gyvenimo imti kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir tuomet idėją papasakojau Gintautui (malūno savininkui). Sėdėjome kelis ilgus vakarus, tarėmės, kalbėjome apie malūno viziją. Šnekėjome apie tai, kaip matome malūną, kas jame turėtų vykti ir priėjome prie to, kad 2023 metų rugsėjį prasidėjo darbai.“
Veikla malūne – daugiau nei sėkmė
„Kad galėsiu veiklą vykdyti malūne, anksčiau negalvojau. Kaip ir minėjau, esu jame buvęs ir viziją mačiau, bet neatrodė jis man įkandamas. Pavadinčiau tai likimu. Tikiu, kad dalykai, kurie vyksta aplink mus, yra daugiau ar mažiau nulemti. Tik šiuo atveju man dar ir pasisekė, kad šalia gimtojo kaimelio stovėjo toks statinys, ir dar niekas kitas nepradėjo jame veiklos vykdyti. Mėgstu įvertinti dalykus teigiamai, esu optimistas, ir šiuo atveju, manau, kad šansas įkurti veiklą malūne man yra daug daugiau nei sėkmė. Labai branginu šį šansą, be to, esu labai dėkingas Gintautui už pasitikėjimą. Jam pasakojau idėjas, sakiau juokais, kad pamatysi, mus per televizorių rodys ir laikraščiai rašys. Na, dabar panašu, kad dalį pažado įvykdžiau“, – šypsojosi D. Ožakauskas.
Domas neslepia, kad prieš pirkdamas sodybą važinėjo į kitas gyvenvietes įdomumo dėlei apžiūrėti įvairių variantų. Vaikščiodamas svetimoje gyvenvietėje jis ir jautėsi svetimas.
„Geriausiai jaučiuosi Katinuose. Čia daug žmonių mane palaiko, be to, malūnas yra beveik pusiaukelėje tarp Katinų ir Jotainių, tad didelis palaikymas ir pagalba jaučiasi ir iš kaimynų. Tai yra mano kraštas, ir kiek galėsiu, tiek prisidėsiu prie įvairios veiklos skatinimo būtent čia“, – žada D. Ožakauskas.
Pokyliams ir įvairioms šventėms
Anot Domo, pagrindinė mintis – malūną nuomoti pokyliams ir įvairioms šventėms. „Noriu, kad malūnas taptų patogi vieta visiems. Nuo smulkių pasisėdėjimų iki vestuvių. Dar tik visko pradžia, bet, manau, pirmosios vestuvės yra laukiamiausia šventė, nes visgi tokią dieną švęsti norisi ne bet kur. Kiekviena čia įvykusi šventė man bus didelis įvertinimas. Pasistengsime, kad pasirinkę mus klientai gautų maksimalų aptarnavimą“, – kalbėjo jis.
Kita malūno veikla D. Ožakauskui yra tarsi savęs realizavimas. „Turiu šimtus idėjų, daug įvairių veiklių draugų, pažįstamų. Noriu, kad bent didžioji dalis idėjų būtų įgyvendinta, noriu aplinkinius įtraukti į savo veiklą, padėti tiems, kam galbūt esu reikalingas“, – sakė jis.
O Domas veiklų turi. Jis mėgsta gilintis į įvairius dalykus. Šiais metais susitarkavo krienus, vaišino draugus, o dabar nekantrauja sulaukti gegužės mėnesio pabaigos, kai su bendraminčiais organizuos žygį, birželio pabaigos – kai vantas galės rišti. Vasarą su bičiuliu Domas rinks vaistažoles ir iš jų ruoš sveiką arbatą. O ką jau kalbėti apie pomėgį domėtis paukščių gyvenimu. Domas gamina inkilus ir vis bando žmonėms įrodyti, kad paukščiams būstą rinktų atsakingai. „Visais šiais dalykais noriu dalintis su tais, kuriems įdomi mano veikla. Viliuosi, kad galėsiu pateikti daug įdomaus turinio socialiniuose tinkluose“, – planais dalijosi D. Ožakauskas.
Sieks išsaugoti kultūrą
Dar vienas jų – kūrybingų žmonių publikavimas. „Žvelgiant į šiandieninius populiarius visuomenės veikėjus, komikus ar nuomonės formuotojus galime matyti, kad kultūra stipriai ritasi žemyn. Daug dėmesio sulaukia asmenys, kurie krečia apgailėtinus dalykus, komikų pasirodymai be keiksmažodžių neatsiejami ar tradiciškai naujienlaiškiuose rodomos žvaigždės įsivėlusios į bereikšmius konfliktus. Manau, visa tai yra apgailėtina. Turime daug kūrybingų, muzikalių, gabių žmonių, todėl išsikėliau sau tikslą juos kviesti į malūną, padaryti įrašų, publikuoti juos socialiniame tinkle ir taip kažkiek prisidėti prie kultūros išsaugojimo. Keli muzikantai jau buvo užsukę. Labai malonu su kūrybingais žmonėmis leisti laiką. Jaučiu, kad geras darbas yra daromas“, – šypsojosi Domas.
Malūne svečiai iš Laplandijos
Katinų malūne jau spėjo pasirodyti ir pats Kalėdų Senelis. Šventiniu laikotarpiu čia buvo organizuojama diena su Kalėdų Seneliu. Mažieji malūno lankytojai sulaukė nemokamų dovanėlių, o jų tėveliai vaišinosi suneštomis lauktuvėmis. Paskelbus apie renginį, socialiniame tinkle paklausiau, ar būtų norinčių ir galinčių prisidėti savos gamybos kepiniais ir panašiais skanėstais. Maniau, turėsime vieną kitą padėkliuką. Nustebau, kiek daug žmonių atnešė kepinių. Stalas buvo nukrautas skanėstais, o nauji padėkliukai vis atsirasdavo. Jau tada pajutau, kaip mane palaikančių žmonių dėka yra lengva viską daryti. Nuo to entuziazmas tik didėja, gimsta naujos mintys“ – džiaugėsi D. Ožakauskas
„Beveik dešimt metų brandinau sodybos idėją. Tas laikas man atnešė daug patirties, gerų draugų ir pažinčių“, – pokalbį užbaigė Katinų malūne įvairias veiklas vykdantis D. Ožakauskas.
