Lietuvai skaičiuojant paskutinius mėnesius iki pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, šalies pareigūnai teigia dar neturintys konkrečių planų dėl jų įsigijimo.
Seimas šių metų liepos 18 dieną priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų.
Šis sprendimas įsigalioja po pusės metų, tai yra 2025-ųjų sausio 18 dieną.
Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
Vis dėl to, Krašto apsaugos ministerijos teigimu, jokie konkretūs planai dėl ginkluotės plėtimo dar nėra ruošiami.
„Šiuo metu sprendimų dėl konkrečių įsigijimų nėra priimta, konsultuojamasi su sąjungininkais ir partneriais.“, – BNS šią savaitę nurodė ministerija.
Priimant sprendimą pasitraukti iš konvencijos šalies institucijos teigė, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Šios amunicijos naudojimo kariniuose konfliktuose kritikai teigia, kad ji yra sunkiai valdoma, dėl ko kyla neproporcingas pavojus civiliams.
