„Stebint, kas vyksta pasaulyje, būtent šiandien Emilijos Pliaterytės labiausiai ir reikia“, – repeticijų salėse išvien kalba garsūs šalies aktoriai ir atlikėjai. Šį rudenį didžiausiose šalies arenose įvyks ansamblio „Lietuva“ premjera – muzikinė drama „Emilija“. Panevėžyje spektaklis bus rodomas lapkričio 15 d. 19 val. „Kalnapilio“ arenoje. Projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorines asmenybes įkūnys Mantas Zemleckas, Jovita Jankelaitytė, Andrius Kaniava, Tadas Girininkas, Žygimantas Galinis ir kiti. Muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę primins apie drąsą ir vidinę laisvę būti savimi, priimant net sudėtingiausius sprendimus.
„Mes patys sprendžiame, kas esame ir kokie norime būti“, – debiutui teatre ir pagrindiniam Emilijos vaidmeniui ruošiasi Monika Liu. Pusbrolio Cezario vaidmenį atliks M. Zemleckas, adjutante Marija taps J. Jankelaitytė, rusų generolu Michailu Kablukovu – T. Girininkas, kazokų vadu Verzulinu – Ž. Galinis, poetu – A. Kaniava, Emilijos motina Ana fon Mol taps Ilona Pliavgo, grafu Mykolu Pliateriu – Donatas Kaikaris, tėvas Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris – Zenius Sakalauskas, kunigas – Vaidas Bartušas ir Paulius Klangauskas pakaitomis. Kitus spektaklio personažus įkūnys valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokėjų trupė, orkestras ir kviestiniai muzikantai.
„Vaidyba teatre visą laiką buvo mano svajonė, bet niekada neatsakydavau sau į klausimą – koks tai turėtų būti miuziklas ir kokį personažą norėčiau vaidinti? Mane aktorystė labai traukia. Neįsivaizduoju, kas gali būti geriau negu gauti tokį vaidmenį – Emilija yra išskirtinė, tikra istorinė asmenybė. Su tuo man ateina ir didžiulė atsakomybė. Labai džiaugiuosi šia komanda, pirmas įspūdis tikrai pozityvus ir jaučiu, kad tais žmonėmis galiu pasitikėti. Matau, kokios geros režisieriaus Kęstučio Jakšto akys. Apskritai man labai svarbu saugumo jausmas ir pasitikėjimas. Nuo pirmų repeticijų į visas patirtis leidžiuosi atvira širdimi ir su pasiryžimu mokytis“, – sako Monika Liu.
Rezonuoja temos, personažai ir stereotipai
Trys herojai – Emilija, Marija ir Cezaris – išbandymams ruošiasi ne tik spektaklio siužete, bet ir tikrame gyvenime – šių vaidmenų kūrėjai debiutuoja muzikiniame teatre.
„Cezaris Pliateris, Emilijos pusbrolis yra labai dėkingas vaidmuo. Toks romantiškas herojus, nebijantis numirti dėl savo idėjos, dėl tėvynės laisvės. Pavyzdžiui, istorijoje buvo tokie dekabristai, intelektualūs maištininkai, apskritai lietuvių kova už laisvę yra leitmotyvas nuo neatmenamų laikų. Atrodo, visą laiką priešinamės ir kovojam, tie patys partizanai, ar šio spektaklio sukilėliai, kas mane patį uždega viduj. Nesinori nuvilti tų visų žmonių, kurie praeityje atidavė savo gyvybes, stengsiuosi atiduoti kiek galiu daugiausiai“, – pasakoja M. Zemleckas, teatro ir kino aktorius, grupės „Kamanių šilelis“ narys.
Projekto solistus stebina, kaip muzikinė drama „Emilija“ laužo stereotipus – moterų lyderystės, stipriosios-silpnosios lyties ar kitus, kurie atsiskleis per skirtingas scenas ir personažus.
„Stebina jaunystė, toj jaunystėj atsiradusi milžiniška branda, drąsa ir žinojimas už ką tu turi kovoti ir kokioje pusėje esi. Adjutantė Marija tokiam jaunam amžiuje, beprotiškai žavi mane, 29 metų moterį. Labai svarbu kalbėti apie moteris, kurios aukojo savo gyvenimus ir kurios buvo pasišventusios. Skaičiau apie Emiliją ir jos adjutantes, visus tuos mūšius, žygius ir jų išgyvenimus, tai tikrai sunku suvokti, kad jie tai patyrė, o suvokus apima didelis pasididžiavimo ir žavėjimosi pojūtis. Tada savęs klausi – ar aš taip galėčiau, ar išdrįsčiau, ar manyje atsirastų tiek jėgos, kaip pas tas jaunas merginas? Ypač šiandien, gyvenant keistais laikais, kai karas kvėpuoja kažkur į nugaras“, – pasakoja J. Jankelaitytė, teatro ir kino aktorė.
A. Kaniava: bardas turi istorinę misiją
Tai, kad poeto rolė atiteko vienam ryškiausių Lietuvos bardų – A. Kaniavai, iš pirmo žvilgsnio neturėtų stebinti. Vis dėlto, kaip sako pats solistas, spektaklyje bardas atsiskleis tikrąja savo paskirtimi.
„Iš ko mes šiai dienai žinome apie istorinius įvykius, iš ko skaitome? Būtent iš to laikmečio žmonių, poetų, metraštininkų, kurie savo laiku stebėjo iš šono, galėjo viską užrašyti ir perduoti ateities kartoms. Vien todėl jaučiu, kad mano vaidmuo svarbus. Nors gyvenime iš tiesų esu autorius, dainų atlikėjas, aktorius ir režiserius, būtent „Emilijoje“ galiu vadintis tikruoju bardu – ši sąvoka atėjusi iš senų laikų. Bardas kaip tikras senolis, kuris pasakodavo istorinius įvykius, pasakodavo apie mūšius ir didvyrius, pasitelkdamas muziką.“
Repetuodamas premjerai A. Kaniava tik dar kartą įsitikina, koks projekto gylis už viso to slypi.
„Tikiu, kad bus labai gražu, iš to ką matau – maštabiškas spektaklis tikrąja to žodžio prasme. Manau, kad tai yra būtent tai, ko šiai dienai labai mums reikia, kad neišsibarstytume kas sau, kai šiais laikais iš visų pusių mus dusina, kai aplink tiek neramumo. Muzikiniai spektakliai man artimi, su režisieriumi Kęstučiu Jakštu jau esu dirbęs jo režisuotoje „Velnio nuotakoje“, todėl apsidžiaugiau kvietimu prisijungti. Maloni pažintis su ansambliu „Lietuva“, beje, pirmą kartą maloniai susidūriau su jaunųjų kompozitorių muzika.“
Šalia vertybių – blogio įsikūnijimas
Muzikinėje dramoje du operos solistai ruošiasi įkūnyti tamsiausius ir prieštaringiausius spektaklio charakterius.
„Man atiteko rusų generolo Michailo Kablukovo vaidmuo. Esu vaidinęs daug ir įvairiausių vaidmenų, na o tokio, kurį vaidinsiu šį kartą, dar nesu atlikęs – pačiam labai įdomu. Kai sulaukiau kvietimo prisijungti į „Emilijos“ miuziklą, sureagavau labai teigiamai, nes visada nauji iššūkiai mane veda pirmyn. Ir įspūdžiai ruošiantis premjerai labai įdomūs, nes dalis muzikos kuriama darbiniam procese, o tai gana nelengva ir reikalauja labai didelio susikaupimo ir greito mokymosi“, – sako T. Girininkas.
Kaip žinoma iš istorijos, grafaitė Emilija Pliaterytė atmetė jai pasipiršusio rusų generolo Kablukovo pasiūlymą pareikšdama, kad negali tekėti už tėvynę užkariavusios šalies karininko. Ir tai nebuvo vien žodžiai – vos sužinojusi, kad Lenkijoje prasidėjo sukilimas, Emilija persirengė vyriškais drabužiais, nusikirpo plaukus ir su kitais sukilėliais išėjo versti caro valdžią.
„Vaidinti blogietį man nebe pirmas kartas. Toks istorinis personažas kaip mano, kazokų vado Verzulino, ar tas pats Kablukovas – akivaizdžiai aliuzija į dabartį, viskas siejasi šiame kūrinyje su tuo, kas vyksta dabar pasaulyje, netgi savo vaidmenimis esame tos pačios agresorių tautos atstovai. Šiame spektaklyje būsime parodyti lygiai taip pačiai. Gyvenime stengiuosi būti pozityvesnis ir šviesesnis, o čia reikia įsikūnyti į absoliutų blogį, Verzulino vaidmuo yra visiškai kas gali būti šlykščiausia. Kad ir trumpas, epizodinis, bet atstumiantis savo žiaurumu, susidorojimu, gyvybės nevertinimu, netgi savų. O tai įkūnyti kažkaip nelėkštai – iššūkis“, – pasakoja kitas solistas Ž. Galinis.
Emilija Pliaterytė yra pirmoji 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos kapitonė bei sukilimo dalyvė, pasipriešinusi rusijos imperijai. Jos pėdomis vėliau sekė kitos moterys lyderės, kovojusios už lygias teises. Todėl muzikinės istorijos siužetas kuriamas remiantis tikrais įvykiais, kartu gilinantis į jaunos moters vidinius išgyvenimus dėl meilės savo žmonėms, vyrui, mamai, tėvui. Uždaro būdo, gyvenanti nuolatinio tėvų konflikto šešėlyje Emilija Pliaterytė nuo pat mažumės troško laisvės. Emilijos netenkino tuometė moters padėtis šeimoje ir visuomenėje, ji nenorėjo būti tik vyro išlaikoma „namų židinio saugotoja“, mokėsi šaudyti ir kovoti su kardais, išmoko puikiai joti.
Istoriniai įvykiai bus perteikiami šiuolaikiniais scenos meno sprendimais – scenografija, kostiumais, šokiu ir muzika. Net keturi kompozitoriai – Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Gintautas Venislovas ir Rytas Svilainis spektakliui kuria muziką, pritaikytą nacionaliniams instrumentams, styginiams ir elektronikai.
Režisierius ir dramaturgas – Kęstutis Stasys Jakštas, režisieriaus asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė, choreografė Aušra Krasauskaitė, vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, videoprojekcijų dailininkai Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.
Muzikinė drama „Emilija“ bus pristatoma spalio 25 d. Vilniaus „Twinsbet“ arenoje, lapkričio 8 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, lapkričio 15 d. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje, lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje ir lapkričio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.
