Nanulakai yra lokio hibridas, dar vadinamas „pizliais“, kuris dėl klimato krizės Arktyje gali tapti vis dažnesni.
Nanulakai yra šiaurės lokio ir grizlio poravimosi rezultatas, teigia Vanderbilto universiteto biologijos profesorė Larisa Desantis.
„Apie „pizlius“ mes žinojome jau senokai, tačiau jų atsiradimas, dėl besitęsiančio Arkties šiltėjimo, gali būti dar dažnesnis,“ – sakė DeSantis.
Nanulakai pirmą kartą laukinėje gamtoje buvo atrasti 2006 metais, kuomet medžiotojas tolimojoje Kanados šiaurės sumedžiojo lokį su baltos spalvos kailiu ir rudos spalvos lopais bei kuprota nugara ir ilgomis pėdomis su nagais, kas būdinga grizliams. DNR testai patvirtino, kad šis lokys yra hibridas, tąkart pranešė „The Associated Press“.
Nuo to meto nanulakų pasirodymai gamtoje tapo vis dažnesni. 2017 metų tyrimas, paskelbtas žurnale „Arctic“, dokumentavo šešis nanulakus, kurie buvo vienos šiaurės lokės, susiporavusios su dviem skirtingais grizliais, jaunikliai.
Anot DeSantis, kylant temperatūroms grizliai juda tolyn į šiaurę. Tuo tarpu„šiaurės lokiams vis dažniau tenka ieškoti kitų maisto šaltinių, kuomet ruonių medžioklė nuo ledo tampa jiems nebetinkama.
Šiaurės lokiai įprastai ruonių, kurie sudaro didžiąją dalį jų mitybos, medžioklėje remiasi jūrų ledu. 2018 metų tyrime, paskelbtame žurnale „Science“, nustatyta, kad jūrų ledui toliau nykstant, šiaurės lokiai, tikėtina, susidurs su vis didesnį stresą keliančiomis sąlygomis ir didesniais mirtingumo mastais.
Ir Arkties jūros ledas traukiasi sparčiai, nes Arktis susiduria su didesniu šiltėjimo tempu, nei likusi pasaulio dalis, skelbia Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NVAA).
DeSantis teigimu, šiaurės lokiai ir grizliai buvo stebėti netoli banginių lavonų, kas paskatino juos „užsiimti oportunistiniu poravimusi“. Anot mokslininkės, kadangi šiaurės lokiai ir grizliai, kaip rūšys, atsiskyrė tik prieš maždaug 500000– 600000 metų, dėl to jų jaunikliai taip pat gali susilaukti mažylių.
Tačiau tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip gerai šie hibridai yra prisitaikę išgyventi, prireiks laiko ir papildomų tyrimų.
„Dažniausiai hibridai nėra energingesni už nei vieną iš šių dviejų rūšių,“ – sakė DeSantis, kartu teigdama, kad atskiros rūšys paprastai pasižymi prisitaikymu, tinkamu prie jų gyvenamosios buveinės. Tačiau anot jos, būta atvejų, kuomet hibridai yra stipresni, „ypač jei ta aplinka, keičiasi nuo tos, kuria kadaise buvo“.