Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina tyrimus ant Gedimino kalno Vilniuje. Tikimasi, kad šie tyrimai leis daugiau sužinoti apie piliakalnio apgyvendinimą ir patvirtinti hipotezę, kad šių metų pradžioje čia rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai.
„Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime. Bėgant metams ant Gedimino kalno susiformavo nemenkas kultūrinis sluoksnis, tad radinių čia gali būti įvairiausių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.
Sausį Gedimino kalno aikštelės centrinės dalies vakarinėje pusėje archeologai ištyrė 15 kvadratinių metrų dydžio plotą, čia užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX amžiuje čia buvusia Vilniaus karine tvirtove. Taip pat aptikti keturių asmenų palaikai, spėjama, mirties bausme Vilniuje Lukiškių aikštėje nubaustų 1863–1864 metų sukilimo dalyvių.
Šį kartą archeologai planuoja ištirti dešimt kartų didesnį plotą, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.
„Kalno aikštelės centrinės dalies vakarinėje pusėje planuojame ištirti apie 150 kvadratinių metrų plotą, greičiausiai tyrimai truks iki rudens“, – pranešime cituojamas V.Steponaitis.
Iki šiol tirdami Gedimino kalną archeologai ankstyviausių pilies kalno apgyvendinimo pėdsakų rado po Aukštutinės pilies rūmų pamatais ir kalno aikštelės šiauriniame pakraštyje. Čia aptiktas iki vieno metro storio kultūrinio sluoksnio horizontas su brūkšniuotąja ir lygiu paviršiumi keramika.
Pasak muziejaus, tai leidžia teigti, kad žmonės ant Gedimino kalno gyveno jau I tūkstantmečio pradžioje.
