Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvos darbo birža (LDB) darbo netekusiems žmonėms siūlo ne tik laisvas darbo vietas pagal jų turimą specialybę, bet ir suteikia galimybę kursuose įgyti naują profesiją. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo įgyvendinamą reglamentuoja Užimtumo rėmimo įstatymas.
Sugeba baigti ir 7 kursus
Užimtumo fondo 2014 m. lėšų panaudojimo ataskaitoje, kurią gegužės 12 d. Trišalės tarybos posėdžio metu pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Nijolė Dilbienė, teigiama, kad bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas Lietuvai kainavo 15 mln. 901 tūkst. Lt.
Oficialiai teigiama, kad profesiniu bedarbių mokymu siekiama padėti bedarbiams įgyti ar tobulinti kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, Panevėžio rajono tarybos narys ir verslininkas Jonas Katinas pabrėžia, kad miesto darbo biržai ir verslui būtina siekti glaudesnio bendradarbiavimo.
„Pats praėjusiais metais įdarbinau virėją, kuri pasakojo, kad yra baigusi net 7 profesijos kursus, mokėsi ir barmenės, ir virėjos, ir dar kitų amatų. Moteris teigė, kad mokytis apsimoka, nes mokama nebloga išmoka“, – teiginį pavyzdžiu iliustravo J. Katinas.
Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, nusiųstiems į profesinį mokymą, teritorinė darbo birža moka mokymo stipendiją.
Šiuo metu bedarbiams mokama mokymosi stipendija, remiantis LDB pateikiama informacija, siekia 0,6 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Minimali mėnesinė alga šiuo metu – 300 eurų, mokymosi stipendija – 180 eurų.
Neruošia specialistų miestui?
„Iš savo praktikos galiu papasakoti ir dar vieną puikų pavyzdį. Prieš penkerius metus, baigusi kursus, į barmenės vietą darbintis atėjo mergina, turėjusi regos sutrikimų – buvo žvaira. Žinoma, prieš tai muzikos mokytoja dirbusi mergina nėra kalta dėl savo regos sutrikimo, bet toks pavyzdys puikiai iliustruoja, kad kursų organizatoriai mažai gilinasi į konkretaus darbo netekusio žmogaus poreikius.
Ir šiuo konkrečiu atveju neatsižvelgė į tai, kad mergina galimai gali sulaukti nemalonių klientų žodžių ar įžeidžiančių žvilgsnių“, – pasakojo J. Katinas.
Žinomas politikas ir rajono verslininkas akcentavo, kad Panevėžio darbo biržai būtina, kiek tai leidžia šalies įstatymai, ruošti tik tuos specialistus, kurių reikia konkrečiai mūsų miestui.
„Šiandien žinome didžiąsias miesto plėtros gaires, žinome, kokie fabrikai statomi ir kokios krypties darbuotojų ten reikės daugiausia.
Tačiau įmonių vadovai jau ir dabar neslėpdami teigia, kad sau darbuotojus verčiau išsimokys patys. Darbo birža turi užtikrinti, kad jeigu įmonėms reikalingi šaltkalviai, tai tos specialybės darbuotojai ir būtų ruošiami.
Esu už tai, kad būtų atsižvelgiama ir į darbo netekusių žmonių poreikius. Prieš eidami mokytis nujos profesijos, jie turi žinoti, kas laukia po to. Juk šiandien žinome, kad geras specialistas, pavyzdžiui, patyręs šaltkalvis, už kruopštų ir atsakingą darbą galėtų gauti apie 1000 eurų siekiantį atlyginimą.
Darbo birža čia turėtų dirbti daugiau. Glaudesnį bendradarbiavimą turėtų siekti užtikrinti ir Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmai“, – tvirtino J. Katinas.
J. Katinas neslėpė manantis, kad į sėkmingą žmonių įdarbinimą tinkamo indėlio neįdeda ir valdžia. „Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose apsilankiusi Seimo narė Rasa Juknevičienė džiaugėsi, kad Panevėžio verslas vystosi gerokai labiau negu vietinė politika. Manau, toks įvertinimas – svarbus“, – patikino žinomas politikas ir rajono verslininkas.
Darbuotojai geriau ruošiami įmonėse
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas išsakė nuomonę, kad darbuotojų profesinis mokymas šiuo metu bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams yra naudingesnis nei įmonėms.
„Darbo neturinčiam žmogui kursai naudingi – jis įgyja tam tikrą kvalifikaciją, tačiau versle turime problemą – darbuotojų trūksta. Be to, diskutuotina ir pati kursų kokybė. Ją reikėtų gerinti“, – pabrėžė S. Gailiūnas.
Paklaustas, ar Panevėžio darbo biržos bendradarbiavimas su verslu yra pakankamas, Panevėžio PPAR prezidentas patikino, kad bendradarbiavimas vyksta, tačiau visada yra ką tobulinti, o tobulumui ribų šioje srityje nėra.
Kaip alternatyvą darbo biržos organizuojamiems profesinio mokymo kursams Panevėžio PPAR prezidentas minėjo ir pačių įmonių rengiamus mokymus.
„Labai gerai, kai įmonės pačios gali mokyti darbuotojus, tada jie įgyja ir teorinių žinių, ir praktinių gebėjimų“, – teigė S. Gailiūnas.
„Įmonėse darbuotojai būtų paruošiami geriau. Čia specialistai geriau išmano konkretaus darbo specifiką, turi geresnę techninę bazę, tuo tarpu darbo biržos rengiami kursai nėra pačios aukščiausios kokybės. Todėl ir darbuotojui geriau mokytis įmonėje. Prie realių darbo galimybių priartintas praktinis mokymas visada yra geresnis“, – kalbėjo Panevėžio PPAR prezidentas.
2015 m. paruoš 760 specialistų
Tuo tarpu Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas teigė, kad bedarbių piktnaudžiavimui sąlygos nėra sudaromos. „Kursus lankantys asmenys įsipareigoja 6 mėnesius dirbti pagal įgytą specialybę. Esama atvejų, kai žmonės neišdirbo viso nustatyti laiko, tada jiems teko padengti mokymosi išlaidas, kurios siekia daugiau nei 1000 eurų“, – pasakojo V. Trofimovas.
Kalbėdamas apie mokamą mokymosi stipendiją, V. Trofimovas teigė, kad darbo netekusiems žmonėms yra mokama pragyventi leidžianti išmoka.
Per 2014 m. Panevėžio teritorinė darbo birža naują profesiją įgyti padėjo 210 Panevėžio miesto ir rajono gyventojų. Paklausiausios profesijos: įvairių kategorijų vairuotojai (77), ugniagesiai (38), buhalteriai (15), siuvėjai – operatoriai (14), manikiūrininkai (12), suvirintojai (8).
Planuojama, kad per 2015 m. profesiniame mokyme dalyvaus gerokai daugiau asmenų – 760. Šiuo metu paklausiausi, anot V. Trofimovo, yra šių specialybių atstovai: buhalteriai, suvirintojai elektra ir dujomis, siuvėjai – operatoriai, apdailininkai, renovatoriai, stogdengiai, plytelių klojėjai, vairuotojai.
Paklaustas, kaip užtikrinamas darbo biržos bendradarbiavimas su verslu, V. Trofimovas teigė, kad nuolat atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, peržiūrimos prioritetinės sritys ir darbo vietos.
„Įmonių poreikiui įtaką daro ir sezoniškumas, vasarą labiau reikia vienų specialistų, žiemą – kitų. Be to, visada turime įvertinti darbdavių reikalavimus, o iš kitos pusės – ir darbo ieškančių žmonių. Darbuotojų poreikis nuolat kinta. Darbdavių pulsas labai jaučiamas, nuolat atsižvelgiame į tai, kokių darbuotojų trūksta“, – apie situaciją darbo rinkoje pasakojo V. Trofimovas.
Pasakodamas apie darbo biržos ir verslo kontaktą Panevėžyje, V. Trofimovas teigė, kad prie darbo biržos veikia ir trišalė taryba, kurioje – atstovai iš Panevėžio PPAR, savivaldybės ir verslo. Susirinkimai vyksta kas mėnesį, į jų metu išsakomas pastabas atsižvelgiama ir darbo biržos veikloje.