Planeta, kuri yra tokio paties dydžio kaip Žemė ir kurioje vyrauja panaši paviršiaus temperatūra, gali būti „arčiausia žinoma galimai gyvybei tinkama erdvė“ skelbiama naujame tyrime.
Naujai aptiktas pasaulis, pavadintas „Ross 128b“, buvo aptiktas už 11 šviesmečių nuo Žemės skriejantis orbitoje aplink raudonąją nykštukę. Naudojantis šiandieninėmis technologijomis šią planetą pasiekti mums užtruktų maždaug 141000 metus, informuoja dailymail.co.uk.
Nors šiuo metu ji nuo Žemės yra nutolusi per 11 šviesmečių, visgi ši planeta juda mūsų link ir tikimasi, kad „vos“ per 79000 metų ji taps artimiausiu mūsų žvaigždiniu kaimynu.
Žvaigždė pavadinta ją atradusio Kalifornijos astronomo Frank Elmore Ross garbei.
Kas žinoma apie šį naująjį pasaulį?
Tikimasi, kad šis Žemės dydžio pasaulis išsiskiria vidutine paviršiaus temperatūra, kuri yra artima mūsų planetos temperatūrai.
Raudonosios nykštukės yra vienos šalčiausių, blankiausių ir dažniausių mūsų visatoje aptinkamų žvaigždžių. Būtent šios savybės lemia, kad jos yra labai geri taikiniai ieškant egzoplanetų, dėl ko daugėja ir jas analizuojančių tyrimų.
Tyrimui vadovavęs Dr Xavier Bonfils iš Grenoblio universiteto Prancūzijoje, HARPS programą pavadino „trumpiausiu keliu į laimę“, nes yra lengviau aptikti mažus vėsius Žemės giminaičius įsikūrusius aplink tokias žvaigždes, negu aplink į mūsų Saulę panašias žvaigždes.
Panašu, kad „Ross 128“ yra kur kas ramesnė ir tylesnė žvaigždė, dėl ko gali būti vadinama „artimiausiu mums žinomu gyvybės palaikymui tinkamu pasauliu“.
Mokslininkai aiškina, jog ši žvaigždė (kartu su savo planetomis) juda link mūsų. Visos žvaigždės juda. Per tūkstančius metų dangus kinta. Tad maždaug per 79000 metų, „Ross 128“ pasieks savo artimiausią tašką mums.
Išanalizavę HARPS duomenis, mokslininkų komanda nustatė, kad „Ross 128b“ aplink savo žvaigždę skrieja 20 kartų arčiau negu Žemė skrieja aplink savo Saulę.
Dėl to ji patenka į tai ką astronomai vadina „Auksaplaukės zona“ (angl. Goldilocks’ zone), kur ji gauna pakankamai saulės, kad nebūtų „pernelyg karšta“ ir „ne per šalta“, kas gali pasitarnauti palaikant gyvybę.
Nepaisant artumo, „Ross 128b“ gauna vos 1,38 karto daugiau radiacijos nei Žemė.
To rezultate, „Ross 128b“ pusiausvyrinė temperatūra, kaip skaičiuojama, yra tarp -60 ir 20°C, ir visa tai dėka vėsios ir nestiprios mažos raudonosios nykštukės būsenos, kurios paviršiaus temperatūra siekia vos pusę mūsų Saulės temperatūros.
Visa planeta skriedama aplink savo žvaigždę, ekspertų teigimu, taip pat yra maudoma nykioje raudonoje šviesoje.
Šiuo metu astronomai atranda daugiau vidutinių egzoplanetų ir kituose etapuose bus detaliai tiriamos jų atmosferos, sudėtis ir cheminės savybės.
Gyvybiškai, biologinių žymenų, tokių kaip deguonis, atradimas artimiausių egzoplanetų atmosferose bus milžiniškas žingsnis į priekį, kurio ir sieks Europos kosmoso agentūros (ESO) Didysis teleskopas (Extremely Large Telescope (ELT)), Čilėje.