Aplinkos ministerija ragina Žemės ūkio ministeriją patvirtinti nacionalinį kenkėjų sąrašą, į kurį būtų įrašyti netyčia į Lietuvą atvežti arba vietos augintojų ir prekybininkų platinami organizmai.
Tokio sąrašo pasigesta įvertinus Žemės ūkio ministerijos parengtą naujos redakcijos Fitosanitarijos įstatymo projektą, į kurį perkeliami europiniai reikalavimai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės specialiste Kristina Jankauskaite BNS teigė, kad neturint tokio sąrašo, Lietuva negali nei fiziškai, nei finansiškai greitai reaguoti į iškylančias lokalias problemas.
Jos teigimu, siekiant suvaldyti kenkėjų keliamą žalą tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos (ES) mastu dabar veikia du invazinių rūšių sąrašai, į kuriuos įtrauktos Lietuvoje ir atskirai ES susirūpinimą keliančios rūšys.
Tuo metu į siūlomą patvirtinti kenkėjų sąrašą, anot K. Jankauskaitės, būtų įtrauktos tos rūšys, kurios į Lietuvą patenka netyčia.
„Šių rūšių specifika tokia, kad platinamos netyčia – gėlių vazonėliuose, su durpžemiu, dirvožemiu“, – BNS teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
K. Jankauskaitė pabrėžė, kad į šį sąrašą galėtų patekti ir dabar Lietuvos invazinių rūšių sąraše esantis ispaninis arionas, anksčiau vadintas luzitaniniu arionu. Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje („Inva“) visoje Lietuvos teritorijoje yra užfiksuota apie 1,6 tūkst. šio šliužo radaviečių.
Šis organizmas nėra įtrauktas į kenkėjų sąrašą, nustatytą ES Tarybos reglamente, bet atitinka kenkėjo kriterijus ir daro reikšmingą žalą žemės ūkiui.
Pasak K. Jankauskaitės, šios rūšies šliužai yra ypač aktyvūs ir minta įvairiais augalais, įskaitant ir kultūrinius, ir laukinius – apgriaužia daržoves, vaisius, dekoratyvinius augalus, sunaikina jaunus ūglius, todėl mažina derlių, blogina produkcijos kokybę, nes ją užteršia savo gleivėmis ir išmatomis.
Jos teigimu, ūkininkai patiria nuostolių ne tik todėl, kad šliužas sunaikina ar užteršia, bet ir pirkdami priemones juos naikinti.
K. Jankauskaitės teigimu, kenkėjų sąrašą turėtų parengti Žemės ūkio ministerija, numatydama intensyvesnę į Lietuvą patenkančių produktų, kuriuose gali būti kenkėjų, ir vidaus prekybos augalais, žemėmis kontrolę.
„Kauno rajonas nuo šliužų labai kenčia, bet Kauno rajone yra labai daug augalų ūkių, kur prekiaujama dekoratyviniais augalais“, – pasakojo ministerijos atstovė.
Nacionalinis kenkėjų sąrašas anksčiau buvo patvirtintas, bet atšauktas 2020 metais. Žemės ūkio ministerija BNS nurodė, kad panaikintą sąrašą pakeitė visoms Europos Sąjungos šalims galiojantis reglamentas, kuriame yra vienas karantininių kenkėjų sąrašas.
