Kiek apleistų pastatų degė praėjusiais metais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyr. specialistė Vilma Vaiginytė atsakyti negalėjo, nes tokie duomenys nėra kaupiami.
„Mūsų sistemoje pastatai grupuojami pagal paskirtį. Nėra atskirai nurodyta, ar jis apleistas, ar eksploatuojamas. Mūsų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nurodyti reikalavimai eksploatuojamiems pastatams, neeksploatuojamiems pastatams gaisrinės saugos reikalavimai nekeliami. Pastatų savininkus galime nustatyti prisijungę prie registrų. Jeigu kyla gaisras apleistame pastate, yra informuojamos savivaldybės ir jos turi teisinį pagrindą įpareigoti pastato savininkus pastatą apsaugoti taip, kad į jį nebūtų galimybės patekti pašaliniams asmenims“, – paaiškino specialistė.
Anot jos, gaisrai kyla tuose apleistuose pastatuose, į kuriuos galima patekti.
„Ten būna prinešta lovų ar čiužinių, renkasi ir apsigyvena asmenys be nuolatinės gyvenamosios vietos arba jaunimas. 2024 metais keletą kartų degė buvusio darželio pavėsinė Naujamiestyje, apleisti pastatai Savitiškio g. gale, Molainių g. 116, Elektronikos g. 1, Trumpojoje g. 1. Apie visus šiuos pastatus ir juose kilusius gaisrus buvo raštu informuotos Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės“, – teigė V. Vaiginytė.
Bešeimininkių mieste nėra
Panevėžio miesto savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Budreika sakė, kad per 2024 metus mieste nebuvo nustatyta bešeimininkių pastatų, kurie keltų gaisro pavojų. Tad visi apleisti pastatai turi šeimininkus.
„Savivaldybė, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, imasi visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią pavojams apleistuose pastatuose. Nustačius, jog pastatas kelia grėsmę, jo savininkas įpareigojamas pašalinti pavojų – sutvarkyti pastatą, aptverti teritoriją arba užsandarinti angas, kad į vidų nepatektų pašaliniai asmenys“, – paaiškino N. Budreika.
Jei savininkas nevykdo teisėtų reikalavimų, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė – pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį numatyta bauda nuo 280 iki 3000 eurų.
„Savivaldybė taip pat ragina gyventojus būti pilietiškus ir apie galimai pavojingus pastatus pranešti atsakingoms institucijoms“, – pranešti ragino jis.
Rūpinasi seniūnijos
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus atskleidė, kad Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistai vykdo vietos savivaldai priskirtų statinių naudojimo priežiūros funkciją, kuri didžiąja dalimi yra pastatų savininkų ir naudotojų veiklos priežiūra.
„Pastatams, kurie neturi savininko arba jis yra nežinomas, pradedamos atitinkamų teisės aktų reglamentuotos pripažinimo bešeimininkiais statiniais procedūros. Kol jos vyksta, užtikrinti tokiuose pastatuose minimalius saugos reikalavimus pavedama seniūnijoms. Tačiau dažnai susiduriama su tais atvejais, kai teritorijos aptvėrimai ar pastato angų užsandarinimai yra tiesiog išardomi ir sunaikinami. Apleisti pastatai ne visada yra bešeimininkiai. Dalis apleistų pastatų turi savininkus, kurie nesirūpina savo turtu. Tokie asmenys yra perspėjami, jiems taikomi didesni nekilnojamojo turto mokesčiai“, – pasakojo vyras.
