Devyni iš dešimties šalies gyventojų teigiamai vertina Lietuvos narystę NATO, o daugiau kaip pusė (52 proc.) agresijos prieš Lietuvą metu pasiryžtų prisidėti prie pasipriešinimo ginklu, atskleidė Krašto apsaugos ministerijos inicijuota visuomenės apklausa.
Apklausos duomenimis, 90 proc. respondentų pasisako už Lietuvos narystę NATO, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų agresijos prieš Lietuvą metu pasiryžtų ginti šalį ginklu, o 61 proc. Lietuvos gyventojų prisidėtų prie taikaus pasipriešinimo.
75 proc. mano, kad NATO sąjungininkai gintų Lietuvą karinės agresijos atveju, o 89 proc. pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje. 75 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių taip pat pritaria, kad Lietuvos kariai turėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas, jei to paprašytų NATO sąjungininkai.
Artimiausiais Lietuvos sąjungininkes apklausoje dalyvavę žmonės laiko Vokietiją, JAV ir Lenkiją.
Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje pritaria 85 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų ir tiek pat žmonių pritaria, kad sąjungininkų buvimas Lietuvoje atgraso nuo priešiškų karinių veiksmų.
Lietuvos gyventojai taip pat pritartų Lietuvos karinių instruktorių siuntimui į Ukrainą mokyti jos karių, jei Ukraina to paprašytų. Teigiamai tai vertina 67 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. 71 proc. apklaustųjų pritaria Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui.
71 proc. apklaustų nurodė gebantys atpažinti informacines atakas ir klaidinančią informaciją, o 51 proc. – kaip elgtis, jei susidurtų su kibernetinio saugumo incidentu, 56 proc. tikrina interneto puslapio saugumą prieš suvesdami ten asmeninius duomenis.
Daugiau kaip pusė respondentų( 66 proc.) taip pat pritaria visuotiniam šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą ir vis palankiau žiūri į tai, kad atlikti karinę tarnybą jaunuoliai būtų kviečiami vos baigę mokyklą.
Gyventojų apklausą 2024 metų gruodžio mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 18–75 metų amžiaus Lietuvos piliečiai.
