Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa.
Tyrimo duomenimis, 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių ar paslaugų. Respondentai nurodo, kad neskaidriai dažniausiai atsiskaitoma turguose, mugėse, grožio įstaigose, remonto dirbtuvėse.
„Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė ir asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad neteisėtai atlygį gaunančių žmonių mažėja – pernai tokių pažinojo 37 proc., o 2021 metais – 40 proc. apklaustųjų, pranešė „Baltoji banga“.
„Vis dar didelis skaičius“, – trečiadienį pristatydama tyrimą spaudos konferencijoje sakė R. Skyrienė.
Apklausos duomenimis, 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šešėlinė ekonomika daro įtaką jų gyvenimui, pavyzdžiui, per gaunamas paslaugas, o 40 proc. mano, kad įtaka yra reikšminga.
Pasak R. Skyrienės, vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad šešėlinė ekonomika veikia jų gyvenimą, pavyzdžiui, mažėja kokybiškų viešųjų paslaugų, neatnaujinama infrastruktūra ir mažesnė socialinė gerovė.
„Kuo daugiau gyventojų atpažįsta ir suvokia šešėlinės ekonomikos žalą valstybei, tuo labiau stiprėja skaidrumo principų palaikymas ir taikymas, keičiasi visuomenės elgesio normos“, – pranešime teigė R. Skyrienė.
Pasak tyrimo, neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį ypač jaučia vyresnio amžiaus gyventojai. Anot R. Skyrienės, šią tendenciją lemia didesnė jų gyvenimo patirtis ir augantis socialinių paslaugų poreikis, kuris ne visada patenkinamas.
