Prasidėjusi kino centro „Garsas“ rekonstrukcija kelia vis daugiau diskusijų, net priešpriešų. Apie kino centro likimą ir naujai jo vietoje išdygsiančio menų centrą pasisakė kone įvairių sričių specialistai. Tačiau ilgą laiką savo nuomonės apie „Garso“ likimą nesakė panevėžiečiai Seimo nariai. Naujienų portalui JP parlamentarai Deividas Labanavičius, Guoda Burokienė ir Bronislovas Matelis neslėpė, kad yra už investicijas Panevėžyje ir miesto atsinaujinimą.
Tema – aktuali
Seimo naujokas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Deividas Labanavičius sako, kad „Garso“ problema jam pažįstamos.
„Aktuali tema. Ji buvo ir tuomet, kai dar dirbau Panevėžio vicemeru. Įdomu tai, kad už kino centro „Garsas“ išlaikymą pasirašė bene 4 tūkst. žmonių, bet, pakalbinus kai kuriuos jų, paaiškėjo – jie liko savotiškai apgauti. Buvo teigiama, kad po „Garso“ pastato rekonstrukcijos, nebeliks vietos, kur būtų rodomas nekomercinis kinas. Tačiau paaiškėjo, kad nekomercinis kinas bus rodomas ir „Garso“ pastato rekonstrukcijos metu, ir pastačius Stasio Eidrigevičiaus menų centrą“, – aiškino D. Labanavičius.
Buvęs Panevėžio vicemeras pripažįsta, kad galbūt dėl visuomenėje kilusių diskusijų bei neigiamos informacijos, kalta ir miesto valdžia.
„Galbūt Panevėžio valdžiai vertėjo daugiau kalbėtis su žmonėmis ir aiškinti, kas ir kaip bus. Dar vertėtų galvoti apie kino centro „Garsas“ kolektyvo išlaikymą, kad jie galėtų tęsti nekomercinio kino rodymą. Senajam kino centro pastatui sentimentų nejaučiu – morališkai pasenęs pastatas. Panevėžiui reikia modernaus menų centro, kuriame bus ir laikmetį atitinkanti kino salė“, – mano panevėžietis politikas.
Reikia mokėti kalbėti, įtikinėti
Antrą kadenciją Seime besidarbuojantis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Bronislovas Matelis tikino, jog yra už visas investicijas, kurias įmanoma pritraukti į Panevėžį.
„Tegu tai būna ir būsimas menų centras, ir naujas baseinas. Tik reikia žinoti, kaip tos investicijos įgyvendinamos. O politikams verta žinoti, kad jie jau sau nepriklauso. Jiems reikia mokėti kalbėti, įtikinėti, pritraukti į projektų įgyvendinimą kuo daugiau įtakingų žmonių“, – teigė B. Matelis.
Politiko nuomone, Panevėžio meras Rytis Račkauskas per mažai bendrauja su visuomene ir per mažai įsiklauso į kitokias nuomones.
„Jo vietoje būčiau pakvietęs arbatos puodeliui miesto Tarybos opozicijos atstovus ir diskutavęs menų centro ir kino teatro „Garsas“ tema. Kalbantis visada atrandi kompromisus. Galbūt reikėjo susitikti su pilietinės iniciatyvinės grupės atstovais ir argumentuotai pristatyti būsimas menų centro statybas“, – įsitikinęs Matelis.
Veikė sentimentai ir emocijos
Taip pat antrą kadenciją Seime besidarbuojanti LVŽS narė, panevėžiečių į parlamentą išrinkta Guoda Burokienė sutinkanti, jog kalbėjimų ir aptarimų apie „Garsą“ nebuvo daug.
„Daugiau veikė sentimentai, emocijos, kaip išlaikyti kino centrą. Todėl ir skamba visa tai net už Lietuvos ribų. „Garso“ garsas – pavadinimas atitinka dabartinę situaciją. Tačiau būtina nepamiršti, kad būsimas menų centras garsins Panevėžį ir visą Lietuvą. Negalima žiūrėti trumparegiškai ir negalvoti apie ateitį. Svarbu yra tai, kad ir pastačius menų centrą, kitoks, vadinamasis nekomercinis, kinas ir toliau džiugins panevėžiečius. Panevėžys garsėja kultūros paveldu, bet negalima užtrenkti durų naujovėms“, – naujienų portalui JP sakė G. Burokienė.
Parlamentarė pripažino, kad pastarieji įvykiai Panevėžyje – gera pamoka politikams.
„Panevėžio politikai turėtų suprasti, kad dialogas, pokalbiai, įtikinėjimai padeda surasti išeitį. Nemanau, kad verta stabdyti prasidėjusius naujojo menų centro statybos darbus. Tai nieko gero neduotų. Reikia galvoti apie ateitį“, – įsitikinusi politikė.
