Archeologinių kasinėjimų metu Anykščių dvarvietėje rasta Jogailos laikų moneta, kuri, anot mokslininkų, miesto istoriją ankstina bent 50 metų.
Kaip pranešė Anykščių menų inkubatorius, šioje vietoje taip pat rastos XIV a. pabaigai priskiriamos keramikos šukės. Tai leidžia daryti prielaidas, kad dvarvietėje minėtais metais formavosi neįtvirtinta rezidencija, o čia pradėję keltis gyventojai – iš Šeimyniškėlių pilies.
„Radiniai leis maždaug 50 metų paankstinti Anykščių istoriją,“ – sako archeologas Gintautas Zabiela.
Archeologiniai radiniai rodo, kad pirmieji gyventojai, palikę buities pėdsakų, Anykščių apylinkėse gyveno nuo 9 tūkstantmečio prieš mūsų erą.
Tuo metu Anykščiai, kaip gyvenvietė, pirmą kartą paminėti 1442 metais lapkričio 7-ąją kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio suteikties rašto, kuriuo dovanojami Pienionių valsčiaus valstiečiai, išdavimo vieta.
Šiuo metu vieni archeologai Anykščių dvarvietėje jau baigė darbus, o kiti – dar tik įpusėjo.
Čia planuojama galima užsienio menininkų rezidencija ir takas, sujungsiantis Anykščių menų inkubatorių (buvusį dvaro pastatą) su miestiečių pamėgtu Šventosios upės taku per miestą.
