Praėjus daugiau nei šimtmečiui po to, kai nuskendo prie Antarktidos krantų, rastas poliarinio tyrinėtojo airio Ernesto Šekletono laivas „HMS Endurance“, kuris, regis, yra sveikas ir geros būklės.
1915 m. „Endurance“ įstrigo tankiuose ledo gniaužtuose ir privertė Šekletoną bei jo įgulą gelbėtis.
Dabar, praėjus 107 metams, medinis laivas buvo surastas ir jis beveik nesugadintas, nuostabos neslpia Mensunas Boundas, Folklendų jūrų paveldo fondo, kuris organizavo ekspediciją laivui surasti, tyrinėjimų direktorius.
Žema Weddello jūros temperatūra turėjo būti labai svarbi laivo išsaugojimui. Tai reiškia, kad nebuvo medieną ėdančių mikrobų ir mikroorganizmų, pažeidžiančių laivą.
Laivas atrastas praėjus 100 metų po Shackletono mirties, 1922 m.
Shackletono imperatoriškoji transantarktinė ekspedicija į kelionę leidosi 1914 m. pabaigoje, netrukus po Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Airių ir britų tyrinėtojas Shackletonas ilgą laiką buvo apsėstas Pietų ašigalio ir iš viso surengė keturias ekspedicijas į Baltąjį žemyną.
1914 m. „Endurance“ išvyko iš Jungtinės Karalystės ir kitais metais pasiekė Antarktidos McMurdo Sound’o sąsiaurį per kelionę, pavadintą Imperatoriškąja transantarktine ekspedicija.
Laivas „Endurance“ nepasiekė sausumos, nes įstrigo tankiuose leduose. Įstrigę lede 10 mėnesių, 28 laive buvę vyrai galiausiai buvo priversti palikti laivą. Jie išsigelbėjo gelbėjimo valtimis ir pėsčiomis.
Įgula įsirengė elementarią stovyklą ant ledo lyčių, kurios plaukė į šiaurę.
Galiausiai komanda pasiekė negyvenamą Dramblio salą, tada kai kurie, įskaitant Šekletoną, savanoriškai sėdo į gelbėjimo valtį ir plaukė link Pietų Džordžijos salos, o galiausiai pasiekė Stromneso banginių medžioklės stotį, kurioje tuo metu dirbo norvegai, ir suorganizavo Dramblio saloje likusių vyrų gelbėjimą.
Nors ekspedicija buvo nesėkminga, komandos išgyvenimas ir galiausiai išsigelbėjimas po kelių mėnesių be aukų buvo laikomas jos atkaklumo ir neįtikėtinų Shackletono vadovavimo įgūdžių triumfu.
Po dar vienos ekspedicijos, kuri vyko vėliau, 1922 m., būdamas 47 metų, Šekletonas mirė Pietų Džordžijos saloje ir ten yra palaidotas.
Kapitonas Frankas Vorslis (Frank Worsley) pažymėjo koordinates, kur laivas nuskendo. Folklendų jūrų paveldo fondas (Falklands Maritime Heritage Trust) teigė, kad jos atliko svarbų vaidmenį atrandant laivą.
Laivas buvo aptiktas beveik 3 008 metrų gylyje Weddello jūroje — Pietų vandenyno kišenėje palei šiaurinę Antarktidos pakrantę, į pietus nuo Folklando salų. Ir jis buvo rastas toje teritorijoje, kurią komanda iš pradžių nustatė pagal Worsley koordinates.
Komanda šį atradimą padarė praėjus kelioms savaitėms nuo ekspedicijos pradžios vasario pradžioje.
„Tai neabejotinai gražiausias medinis laivo nuolauža, kokią esu matęs. Jis vertikalus, gerai iškilęs iš jūros dugno, nepažeistas ir puikiai išsilaikęs“, — pareiškime teigė misijos direktorius Mensunas Boundas.
Jis pridūrė: „Tai svarbus įvykis poliarinės istorijos istorijoje“.
Šis atradimas bus saugoma kaip istorinė vieta ir paminklas pagal Antarktidos sutartį, todėl kol ji bus tiriama ir filmuojama, jos nebus galima pažeisti.
Fondas anksčiau teigė, kad svarbus ekspedicijos tikslas — „supažindinti naują ir jaunesnę auditoriją su Šekletono, jo laivo ir komandos narių istorija“.
Dabar, pasak Boundo, laivo atradimas suteikia naują galimybę „žmonėms iš naujo susipažinti su visa Šekletono saga“.