NASA „Juno“ kosminis erdvėlaivis neseniai užfiksavo šį grėsmingai atrodantį juodulį, pakibusį virš Jupiterio.
Ir kas tai galėtų būti?
Pasirodo šiai gąsdinančiai dėmei yra visiškai logiškas paaiškinimas: tai šešėlis, kurį meta Jupiterio palydovas Ijo.
Stulbinančių kadrų seriją „Juno“ užfiksavo rugsėjo 12 d., dalyvaudamas savo 22-ajame „perijove“ – priartėjime prie Jupiterio.
NASA kosminis erdvėlaivis, kuris į Jupiterio sistemą atkeliavo 2017 metų liepą, skrieja elipsės formos polinėje orbitoje, kurios dėka zondas priartėja prie dujų milžinės debesų viršūnių ir tuomet nutolsta atgal į kosmoso gilumą.
„Juno“ buvo maždaug už 8000 kilometrų nuo paviršiaus, kuomet „JunoCam“ užfiksavo šias nuotraukas, o pastaruoju metu zondas skrieja trajektorijoje, kuri jį nuves už daugiau nei 8 milijonų kilometrų nuo dujų milžinės iš kur po to jis ir vėl sugrįš arčiau dujų milžinės.
Šešėlis
Tai artimiausias visiško Saulės užtemimo atitikmuo, kuris yra galimas Jupiteryje, didžiausioje Saulės sistemos planetoje.
Visgi, tai labiau primena žiedinį užtemimą, nes Ijo šešėlis yra gerokai per mažas, kad uždengtų visą Jupiterio paviršių.
Teisybės dėlei, šio dangaus reiškinio nederėtų vadinti užtemimu – tai tranzitas, panašus į egzoplanetų kelionę priešais jų žvaigždes, kas leidžia astronomams jas nustatyti iš stebėjimo taško Žemėje.
Visgi, šešėlis yra pakankamai didelis. Ijo yra vos šiek tiek didesnis už Žemės Mėnulį.
Didelis juodos spalvos apskritimas susiformavo dėl optinio efekto, kuriame bendras objekto šešėlio dydis – penubra, didėja drauge su nuotoliu nuo šviesos šaltinio, šiuo atveju, Saulės.
Panašus atvejis vyksta Žemėje Saulės užtemimo metu.
Ijo yra ketvirtasis pagal dydį Saulės sistemos palydovas ir tolimiausias iš keturių Jupiterio Galilėjos palydovų. Šis vulkaninis palydovas yra ganėtinai arti Jupiterio ir jo pilnai orbitai prireikia vos 42,5 val.
Būdamas beveik tokio pat dydžio kaip Žemės Mėnulis, Ijo taip pat yra tokiu pat nuotoliu nutolęs nuo Jupiterio.
Didžiulės dujų milžinės gravitacinė įtaka palydove sukuria terminio potvynio efektą. Dėl to Ijo yra pats vulkaniškiausias objektas visoje Saulės sistemoje. Ijo esama šimtų ugnikalnių, kurie išspjauna dūmus pakylančius net iki 500 kilometrų aukščio virš šio palydovo paviršiaus.
Įdomiausia tai, kad didžiausias Ijo ugnikalnis Loki išsiverš bet kurią akimirką, o tai reiškia, kad jau per kelias artimiausias dienas galima tikėtis sulaukti daugiau naujienų apie šį išsilydžiusį ir verdantį palydovą.