Praėjusiais metais Lietuvos dujų poreikis išaugo beveik 14 proc. ir pasiekė 17 teravatvalandžių (TWh). Tai 2 TWh daugiau nei užpernai, pažymi „Amber Grid“. Bendrovės teigimu, didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamybos srityje lėmė mažesnės dujų kainos rinkoje.
„Gamtinės dujos ir toliau išlieka labai svarbiu resursu šalies energetikos sistemos stabilumui bei pramonei. Pernai sumažėjus kainoms, šalyje augo dujų vartojimas. Netrukus Baltijos šalims įgyvendinus elektros sistemos sinchronizacijos tikslus, augant vietinei žaliajai elektros generacijai patikimi dujų pajėgumai yra vis svarbesni“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Nurodoma, jog pernai per Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 29,2 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Bendrovės teigimu, tai 21,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 37,3 TWh dujų.
Jungtimi per Latviją Baltijos šalims ir Suomijai buvo transportuota 9,7 TWh dujų, o Lenkijos kryptimi – 2,5 TWh dujų. Pagrindine mažesnio dujų perdavimo priežastimi laikomas nuo 2024 m. pradžios iki balandžio pabaigos neveikęs „Balticconnector“ dujotiekis, jungiantis Estiją ir Suomiją. Dėl to, kaip teigia organizacija, dalis Suomijai reikalingo dujų kiekio, kurį paprastai užtikrindavo srautai per Lietuvą, buvo patiekta per Suomijoje esantį SGD terminalą.
„Informaciją apie tai, kad 2024 m. tarptautiniai dujų srautai gali sumenkti vertinome dar 2023-aisiais, kai buvo tvirtinami regioniniai dujų perdavimo sistemų remontų planai. Rezultatams nemažai įtakos turėjo ir neplanuotai neveikęs Balticconnector dujotiekis. Nepaisant to, nematome priežasčių, kodėl tarptautiniai srautai galėtų toliau mažėti. Įvertintus ne tokią intensyvią remontų programą 2025 metams, manome, kad tarptautiniai srautai gali padidėti“, – teigė N. Biknius.
Pernai augus dujų vartojimui ir susidūrus su infrastruktūros apribojimais, į Lietuvą buvo importuotas istoriškai didžiausias dujų kiekis iš Latvijos – 4,2 TWh. „Amber Grid“ pažymi, jog tai – 66,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas per Kiemėnų įleidimo tašką sudarė kiek mažiau nei 2,5 TWh.
Tuo metu per Klaipėdos SGD terminalą 2024 m. buvo patiekta 81 proc. (23,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 14 proc. (4,2 TWh), iš Lenkijos į Lietuvą – 5 proc. (1,5 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista 130 GWh biometano.
2022 m. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2024 metais sudarė 26,12 TWh (2023 m. – 23,9 TWh), praneša „Amber Grid“.
