-0.1 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 6 vasario, 2025

Alinantis karštis ir sausra sekina Panevėžio upes

Lietuvoje įsivyravus karštiems orams, sparčiai kyla ir vandens telkinių temperatūra. Nors maudynes mėgstantiems žmonėms šiltas vanduo neša džiaugsmą, gamtai nėra naudinga – mažėja vandens lygis ne tik upėse, bet ir šuliniuose.

Lietuvos upės 98 proc. maitinamos gruntinio vandens. Jei upės nuseko, vadinasi, ir gruntinio vandens lygis yra nusekęs.

Senka vanduo

Užsitęsus sausiems ir karštiems orams senka Lietuvos upės. Labiausiai nuseko Vidurio Lietuvos upės.

Liepos 31 dieną Nevėžyje ties Panevėžiu, vandens debitas jau buvo – 0,30 m3/s (gamtosauginis – 0,40 m3/s). Vandens temperatūra įšilo beveik iki 25,5˚C.

Lėvens upė nuseko ir ties Barnatoniais vandens debitas buvo -0,09 m3/s (gamtosauginis – -0,15 m3/s).

Vandens debitas Sanžilės kanale ties Bernatoniais -0,17 m3/s (gamtosauginis – -0,20 m3/s).

Kritinio lygio nepasiekė

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Panevėžio debito matavimo grupės technikė Angelė Burkauskienė naujienų portalą JP ramino ir aiškino, kad dar pavojaus varpais skambinti dėl išsekusių upių nereikėtų.

„Dar nėra taip blogai, nors vandens lygis Panevėžio apylinkių upėse senka, kadangi lietūs vis aplenkia mūsų kraštą. Vandens lygis – žemas, bet dar nėra pasiekęs kritinio lygio“, – sakė technikė ir teigė, kad nors upėse vanduo įšilęs žuvims dar negresia pavojus – vandens lygis upėse nepasiekė dar kritinio lygio.

Karštis dar vargins

Panevėžio meteorologijos stoties meteorologė Gražina Dabrišiūtė naujienų portalui JP sakė, kad karščiai stojo nuo liepos 20 dienos.

„Galima sakyti, kad mūsuose jau karšta daugiau kaip dešimt dienų. Liepos 20-ąją oras įšilo iki 29˚C, o pati aukščiausią temperatūra buvo užfiksuota liepos 30 dieną – termometras rodė 33 laipsnius šilumos. Tokie karšti ir tvankus orai gali išsilaikyti iki rugpjūčio 3 dienos“, – teigė meteorologė ir nurodė, kad šiandien apie 13 val. buvo 28,4 laipsniai šilumos.

[quote_box_center] Sausros faktas

Pati ilgiausia ir stipriausia sausra, apėmusi trečdalį Lietuvos teritorijos, buvo 1992 metais. Ji truko 110 dienų.

Panevėžyje 1992 metais rugpjūčio 10 dieną  oro temperatūra buvo 35,5 laipsniai karščio.

Trumpesnė, bet labiau ekstremali buvo 1994 metų vasaros sausra. Tada ir buvo užregistruotas karščio rekordas – liepos 30 d. Zarasuose išmatuota 37,5°C temperatūra (prieš tai 1959 m. liepos 13 d. 36,8°C buvo užregistruota Varėnoje).

1994 m. liepą net 9 dienas iš eilės oro temperatūra viršijo 30°C. [/quote_box_center]


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Praėjusi vasara Europoje ir pasaulyje buvo karščiausia nuo matavimų pradžios

JP Redakcija

40 laipsnių žiemą: Australija fiksuoja karščio rekordus

JP Redakcija

Vasariškas karštis – dažna per mažų magnio ir kalio atsargų priežastis kaip jas padidinti

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads