Alergijos gydymas vandeniu



Apie stebuklingas vandens galias yra daug informacijos. Siūlome paskaityti šį kart apie vandens reikšmę gydant alergiją ir bronchinę astmą.

Apie astmos prigimtį

Norint suprasti pačią astmos prigimtį, pradžiai reikia susipažinti su plaučių ir krūtinės kąstos anatomija. Mes vidutiniškai įkvepiame ir iškvepiame 12 kartų per minutę, su kiekvienu veiksmu įvyksta 500 cm3 oro apykaita. Vidutinis normaliai kvėpuojant oro apykaitos lygis yra iki 6000 cm3 per minutę. Žmonės, kuriems trūksta oro, gali kvėpuoti iki 50 kartų per minutę dažnumu, su kiekvienu įkvėpimu įtraukdami nuo 3000 iki 4000 cm3 oro. Palaikyti tokį tempą ilgą laiką neįmanoma. Iškvėpimo fiziologija nepritaikyta tokiam greičiui ir oro apykaita greitai sumažės. Esant astmai bronchų alveolės susitraukia ir blokuoja oro aukštyn ir į išorę judėjimą. Oro maišeliai lieka išsipūtę.

Įsivaizduokite, kad jūsų plaučiai – tai vynuogių kekės, tik „uogos” plaučiuose užpildytos ne sultimis, o oru. Jei alveolių „odelė” neteks vandens, jos sutrūkinės, sulips ir nebefunkcionuos. Štai kodėl, kai netenka vandens oro maišeliai išsipučia ir „hermetiškai užsilydo”, kad oras iš išorės nepaveiktų jų formos ir drėgnumo. Tik kai vandens yra pakankamai oro maišeliai atsiveria ir dalyvauja oro apykaitos procese.

Kai vandens trūksta

Žmogaus smegenys 85 proc. susideda iš vandens ir išsiskiria padidintu jautrumu vandens stokai. Kai smegenims nepakanka vandens, žmogus gali jausti bet kuriuos iš šių simptomų:

  1. Nuovargio jausmą, nepriklausantį nuo įtempto darbo;
  2. Padidėjusį kraujo plūdimą į veidą.
  3. Susierzinimą be jokios konkrečios priežasties – nekontroliuojamą pyktį.
  4. Niekuo nepagrįstą jaudulį – nerimo sindromą.
  5. Emocinio nuslopimo jausmą ir neadekvačias reakcijas (pavyzdžiui, lytinio potraukio nusilpimą).
  6. Nerimastingą būseną jos kraštutinėse formose: depresija ir mintys apie savižudybę.
  7. Potraukį alkoholiui, rūkalams ir narkotikams.

Visi šie jausminiai indikatoriai nurodo, kad vandens stoka veikia kai kurias pačių smegenų funkcijas. Vadinasi, ankstyvoje stadijoje dėl vandens trūkumo smegenyse gali nustoti veikusios atskiros funkcijos, kas išprovokuotų aprašytų fizinių ir psichinių būsenų vystymąsi.

Nustatykime ar mums vandens pakanka

Žmogaus organizmas pastoviai jaučia vandens poreikį. Jis jo netenka per plaučius, kai mes kvėpuojam, su prakaitu, šlapimu, tuštinantis. Geras indikatorius, parodantis ar organizmui pakanka vandens, yra šlapimo spalva. Turintis optimalų vandens kiekį organizmas išskiria bespalvį šlapimą, jei neatsižvelgtumėme į vitaminų ir dažančių medžiagų, esančių maiste, poveikį. Sąlyginai dehidruoto žmogaus šlapimas geltonas. Kai organizmui labai trūksta vandens jis išskiria oranžinės spalvos šlapimą.

Organizmui būtina ne mažiau, kaip 2,28 litrai vandens ir pusė arbatinio šaukštelio druskos kasdien, kad gal4tų kompensuoti natūralų jo netekimą su šlapimu, kvėpavimu ir prakaitu.

Jei sergate alergija ir astma...

Jei jūs sergate alergija ir astma, tai jums reikia pradėti kasdien reguliariai gerti vandenį ir taip pat reguliariai vartoti druską. Be to, jums būtina nebevartoti gėrimų, turinčių kofeino ir alkoholio, bent jau iki tol, kol situacija normalizuosis. Pastoviai atsiminkite apie tai, kad kai kurie skysčiai negali pakeisti paprasto vandens, ypač vaikams.

Tiems, kurių širdis ir inkstai veikia gerai, reiktų pradėti nuo 2 stiklinių vandens likus pusei valandos iki valgymo ir vienos stiklinės vandens kas pusantros valandos po valgio Gerkite vandenį kiekvieną kartą, kai jums norisi gerti, net valgant. Vaikams vanduo būtinas ląstelių augimui. 75 proc. kiekvienos augančio organizmo ląstelės apimties turi būti užpildyti vandeniu. Žinoma, kad mažiems vaikams vandens reikia mažiau nei suaugusiems.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads