Panevėžio rajonas išties gausus nuostabiais ir unikaliais žmonėmis. Štai Paliūniškyje galima sutikti bioenergetikę, ajurvedos mokytoją, žolininkę Dalę Petraitienę, kuri drąsiai dalijasi savo išmintimi bei patarimais apie sielos ir kūno sveikatą, gydymą.
Žolelės – nuo vaikystės
Žolelės moters gyvenime – jau nuo pat vaikystės. „Matydavau, kaip mano mama jas renka, džiovina, vartoja, tad tą perėmiau ir aš. Mano tėvai buvo labai sveiki žmonės. Aš nemačiau jų sergančių. Jie visiškai nesilankė pas gydytojus, dažnai eidavo į gamtą ir viską imdavo iš jos. Taip pat ir aš pas gydytojus nebuvau jau aštuoniolika metų. Paskutinį kartą lankiausi tada, kai gimė mano trečiasis vaikas“, – paaiškino žolininkė.
Žolininkystės ji nevadina darbu. Tai – jos misija. „Šioje Žemėje mano misija – suvokti save, kas aš esu, kodėl atėjau į šį pasaulį, kodėl esu moteris. Įdomu kodėl? Todėl, kad turiu išmokti trijų dalykų: atleisti, mylėti ir paleisti. Buvau laisva domėtis šiais dalykais, galėjau sau tai leisti. Tad visą gyvenimą iki šios dienos einu šiuo keliu“, – pasakojo D. Petraitienė.
Pasiteiravus, ar jau išmoko šių trijų užduočių, ajurvedos mokytoja tikino, kad tai – viso gyvenimo darbas. „Jei žmogus nepaleidžia emocijos, neatleidžia, tuomet prasideda ligos, negalavimai. Jei asmuo susitvarko su savo mintimis, jis – sveikas ir per jį teka tik sveika, gera energija“, – teigė ji.
Žinios iš užsienio
D. Petraitienė 2007-aisiais ajurvedos paslapčių mokėsi Indijos Ajurvedos institute JIVA. „Ten niekas negydo pasekmių fiziniame kūne, nes tai – nepaleistų emocijų rezultatas. Indijoje aš nemačiau senų žmonių. Visos moterys iki paskutinės akimirkos yra gražios, grakščios ir nė negali suprasti jų tikrojo amžiaus. Apskritai, esu daug keliavusi po pasaulį. Lankiausi Himalajų kalnuose, kur gyvenau vietiniame vienuolyne. Ten nėra jokio alkoholio, mėsos. Visi žmonės šypsosi, neserga. Jie – kaip angelai“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, sveikatos nenupirksi už jokius pinigus. „Ją turi užsitarnauti. Tai reiškia, kad turi būti atsakingas už kiekvieną savo ląstelę. Jei jaučiu, kad mano kūną ima mausti, aš peržiūriu savo mintis, valgytą maistą, nes galbūt kažką padariau ne taip, o gal į kūną įdėjau ne tokį patiekalą, gal su juo pasielgiau nepagarbiai“, – sakė bioenergetikė.
Lietuva ir tauta
Moters teigimu, Lietuva – unikalus kraštas. „Žemėje nėra daugiau tokių vietų kur būtų trys tūkstančiai piliakalnių, kiek yra čia. Mūsų piliakalniai – gydomieji, o į juos galima vykti nemokamai. Pavasarį, kai žemė bunda, galima ant piliakalnio pernakvoti kelias naktis ir įgauti galią, išsigydyti sielą. Taip pat turime nuostabius, net keturis, metų laikus ir kiekvienas iš jų suteikia džiaugsmo“, – atskleidė ji.
D. Petraitienė pabrėžė ir tai, jog pastaruoju metu žmonės nebenori dalintis, o žiūri tik savęs. „Pats žodis tauta – visada buvo TAU, nes TAUta. Tauta dalinasi. O dabar, deja, dažnai būna MANta ir žmonės kraunasi mantą sau ant kupros, todėl jie tampa ligoniai. Na, o kol asmuo nesuvokia, kad jam bus gera tuomet, kai jis pasidalins su kitais, tol jį kamuoja ligos, sunkumai“, – dėstė šviesuolė bei pridūrė, kad pati su savo kaimynais Paliūniškyje sutaria puikiai – „mes nuolat viskuo dalinamės, bendraujame, todėl man čia gera gyventi.“
Ir mokytis, ir gydytis
Į ajurvedos meistrę žmonės kreipiasi įvairiais klausimais: nori ir išmokti jos paslapčių, ir išsigydyti sielą. „Būna žmonės atvyksta norėdami išmokti ajurvedos bei žolininkystės paslapčių. Jie atvažiuoja iš visos Lietuvos, net iš užsienio. Pirmiausia pabendraujame telefonu, išsiaiškiname, ko nori išmokti, o tuomet atvyksta pas mane ir dirbame. Mokiniai – įvairaus amžiaus: ir jauni, ir vyresni“, – pasakojo moteris.
„Žmonės į mane kreipiasi ir profilaktiškai, ir norėdami gydytis. Būna ir tokių, kurie atvyksta kas mėnesį, norėdami išsivalyti savo aurą, būna ir tokių, kurie nori atrasti atsakymus į klausimus, paleisti emocijas.“
Pasiteiravus, kaip suprasti, ar aura turi energetinių skylių, žolininkė paaiškino, jog jei žmogaus aura skylėta, jis dažnai serga, greitai įsižeidžia, tampa itin jautrus, o jei aura sveika, stipri, tai ir žmogus stiprus, jam viskas gyvenime sekasi“, – tikino D. Petraitienė.
Daugiau būti su šeima
Paliūniškio gyventojos teigimu, ji neturi mėgstamiausios arbatos. Šiuos gėrimus ji renkasi pagal nuotaiką ir savijautą. „Kiekvienas augalas – pagal nuotaiką, todėl viskas nuolat kinta. Buvo momentas, kada kasdien valgiau pelynus, nes, matyt, organizmui to reikėjo. Tad ko norisi, tą ir valgau, geriu.“
Taip pat žolininkė pabrėžė, kad žolelės turi būti ne tik skrandžiui, bet ir akiai. „Rišu tokias žolelių, augalų puokšteles, kurias vėliau užplikau ir geriu arbatą. Pirmiau pasidžiaugia akys, siela, o tuomet skrandis“, – sakė ji, rodydama savos gamybos įvairiaspalvių žolelių puokšteles.
D. Petraitienė skaitytojams linkėjo neskubėti gyventi bei daugiau pabūti su šeima. „Linkiu, kad žmonės suvoktų, jog reikia atsisukti į savo šeimas, daugiau su jomis bendrauti, dažniau aplankyti mamą, giminę ir t. t. Čia – mūsų stiprybė.“
