Europos Sąjungai (ES) derantis dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva kaip derybinę poziciją siūlė į paketą įtraukti Astravą, atsisakydama sankcijų trąšoms, bet šios idėjos nepavykus įgyvendinti jos atsisakyta, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė.
Pirmadienį liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisija dėl Prezidentūros pozicijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimu A. Skaisgirytė teigė, jog ES šalių nuomonės derybų pradžioje ekspertiniame lygmenyje išsiskyrė – kelios šalys pasisakė prieš sankcijas trąšoms, o viena buvo kategoriškai prieš sankcijas branduolinei energetikai.
Pasak A. Skaisgirytės, tuomet sumanyta prieš sankcijas Astravui pasisakančiai šaliai pasiūlyti, kad Lietuva atsisakytų reikalavimo dėl sankcijų trąšoms, jei ši šalis pakeistų poziciją dėl Astravo branduolinei jėgainei. Šalių prezidento patarėja neįvardino, sakydama, kad tai slapta informacija.
„Briuselyje nuotaikos buvo tokios, kad Europos išorės veiksmų tarnybai pasiūlius septynias sritis sankcionuoti, kai kurios šalys labai prieštaravo trąšų sektoriui, viena ypač, sakydama, kad tai iškreips visą trąšų rinką, viena šalis prieštaravo branduolinei energetikai. Lietuvos diplomatai tada turėjo instrukciją kelti branduolinio sektoriaus sankcionavimo klausimą nuo pat ekspertinės grupės, bet viena šalis tam labai prieštaravo“, – pasakojo A. Skaisgirytė.
„Ir tada kilo tokia idėja, kurią atrodė, kad galima pabandyti, kadangi viena šalis, kuri prieštaravo branduoliniam sektoriui, prieštaravo ir trąšoms, tokiam susitarimui, kad mes juos paremiam dėl trąšų, o jie paremia dėl Astravo. Tuo metu branduolio (energetikos – BNS) įtraukimas į sankcijas atrodė didesnė diplomatinė pergalė“, – kalbėjo patarėja.
Anot jos, kadangi minėta šalis kategoriškai su tokiu variantu nesutiko, šios idėjos atsisakyta, o viešumoje labiausiai nuskambėjusi frazė iš diplomatų ir Prezidentūros atstovų susirašinėjimo „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“ yra iš šio derybų etapo ir išimta iš konteksto.
Pasak A. Skaisgirytės, prezidentas visuomet pasisakė, kad sankcijos turi būti įvestos plačia apimtimi ir kuo greičiau, būtų realiai veikiančios“.
Taip pat pirmadienį paaiškinti Prezidentūros pozicijos dėl sankcijų trąšoms į komisiją pakviestas prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius).
Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai yra liudijęs, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.
Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Prezidentūros atstovai anksčiau ne kartą buvo pasisakę, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.
A. Skaisgirytė yra teigusi, kad svarstant sankcijas reikėjo numatyti sankcijų žalą Lietuvos transporto sektoriui. Anot jos, nuo sankcijų nukentėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas, o Prezidentūra rūpinosi, kaip sumažinti žalą šioms valstybinėms įmonėms.
Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.
Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.
