Finansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių paslaugas.
Taip Andrius Romanovskis kalbėjo po draudimo įmonių atstovų susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
„Viena vertus, mes turime vartotojus, bet, kita vertus, tai yra daugybė verslų, kuriuos paliečia (draudimo įmoka – BNS). Nuo žemės ūkio, kur yra traktoriai, (drausti – BNS) kasko draudimu, kur yra pasėliai draudžiami, baigiant transporto sektoriumi, kuris draudžia privalomu draudimu, kasko draudimu savo automobilius. Tai yra papildomas sveikatos draudimas, kur darbdaviai draudžia savo darbuotojus“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Romanovskis.
„Tas padengiamumas (…) yra milžiniškas per labai skirtingus sektorius – ar tai būtų profesinės veiklos, ar tai būtų kelionių draudimas“, – teigė jis.
Susitikime dalyvavo Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos draudimo brokerių rūmų, Lietuvos draudimo įmonių brokerių asociacijų bei joms priklausančių įmonių vadovai.
Finansų ministerija, parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlo įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
Ministrė Gintarė Skaistė anksčiau pabrėžė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, draudimo sektorius esą yra išskirtinis, nes jam netaikomas PVM.
Dėl įnašo draudimo sutartims dar bus konsultuojamasi su rinka, todėl jis galėtų būti taikomas tik nuo 2025-ųjų vidurio.
Šis naujas vadinamasis Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija.
