-2.8 C
Panevėžys
Sekmadienis, 23 vasario, 2025

A. Pocius: jeigu prieš mus būtų panaudojami kasetiniai šaudmenys, atsakas būtų toks pat

AutoriusRaminta Majauskaitė (ELTA)
Fotoelta
A. Pocius.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad kasetinių šaudmenų naudojimas Lietuvoje būtų papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui.

„Tai yra galingas ginklas, naikinantis gyvąją jėgą. Grėsmė yra, jeigu šie šaudmenys pataikytų ne į karinius objektus, o į civilinius. Be abejonės, laikysimės įsipareigojimų nenaudoti jų civiliniams objektams, bet tai labiau yra atgrasymo žinutė – jeigu prieš mus būtų panaudojami tokie šaudmenys, tai atsakas būtų toks pat“, – teigė A. Pocius.

Anot NSGK pirmininko, ketvirtadienį Seimą pasieksiantis siūlymas denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą, priimtas atsižvelgus į Rusijos vykdomą agresiją.

„Matant tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, kad Rusija naudoja kasetinius šaudmenis, (…) naikina Ukrainos civilius gyventojus – tai yra ne žmogiška. Todėl Lietuva priėmė politinį sprendimą“, – aiškino parlamentaras.

„Tai nereiškia, kad mes pasitraukiame ir iš kitų konvencijų, kur yra tam tikri apribojimai, kad vienos ar kitos ginklų rūšys nebūtų naudojamos prieš civilius gyventojus“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, pirmadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Šis įstatymo projektas ketvirtadienį pasieks parlamentą.

Anot siūlymo iniciatorių, nuo tada, kai Lietuva tapo konvencijos nare, iš esmės pasikeitė saugumo regione situacija ir dokumente numatyti įsipareigojimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.

Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.

Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

D. Šakalienė: pokalbiai dėl kasetinių šaudmenų įsigijimo vyksta, motyvacijos mes turime

JP Redakcija

L. Kasčiūnas: reikia pradėti diskusiją dėl pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos

JP Redakcija

Artėjant pasitraukimui iš kasetinių šaudmenų konvencijos, Lietuva pirkimo dar neplanuoja

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads