Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtina, kad NT mokestis Lietuvoje yra neišvengiamas ir jį mokės visi šalies gyventojai. Tačiau jis ragina atsižvelgti, kad mažiausias pajamas gaunančių žmonių mokesčio dydis būtų nedidelis.
„Nekilnojamo turto mokestis yra neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada visi Lietuvos gyventojai jį mokės. Būtų geriausia, kad nebandytų išsisukinėti ar pasislėpti, paimtų ir pasakytų. Mes per 10 metų prieisime prie tokio lygio, kad NT mokestį Lietuvoje mokės visi gyventojai, bet reikia pažymėti, jog tie kurie gauna mažiausias pajamas, NT mokestis bus ne didesnis negu 10 eurų per metus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.
„Yra visokių atvejų, turime atsižvelgti, yra žmonės sergantys, yra žmonės turintys neįgalumą, yra žmonės, kuriems reikia kitų žmonių priežiūros. Reikia turėti empatijos ir žmogiškumo“, – pažymėjo jis.
A. Avulis tikino, kad dėl šiuo metu Seime svarstomo NT mokesčio įstatymo visuomenė yra įkaitusi, tačiau valdantiesiems teisingai komunikuojant ir sušvelninant įstatymą, situaciją galima pagerinti.
„Dabar situacija yra labai įkaitusi, kai žmonės susirenka prie Seimo ir protestuoja. Dabar yra nelabai gerai ir koks bebus priimtas įstatymas, jis tikrai bus priimtas labai nepalankiai. Bet jį galima sušvelninti su teisinga komunikacija, to ir norėtųsi palinkėti šių dienų politikams“, – sakė verslininkas.
Ketvirtadienį prie Seimo vyko mitingas „Pasakyk „ne“ turto nusavinimui!“, kuriame buvo pasisakoma prieš NT mokestį.
Mitinge dalyvavę apie 2,5 tūkst. asmenų protestavo prieš gyvenamųjų būstų apmokestinimą, kuris, kaip teigiama, būtų nustatytas pagal „apgaulingas medianas“ ir neatsižvelgtų į naujai miestuose statomų gyvenamųjų namų butų kainas. Anot mitingavusių, toks apmokestinimas gali būti prilygintas „faktiniam nuosavybės nusavinimui“.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį įregistravo NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
