Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį paskelbė, kad svarstydama įsigyti tankus Lietuva rinkosi iš trijų modelių, gaminamų Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos įmonių.
Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo.
„Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard”, amerikietiškus „Abrams” ir korėjietiškus „Black Panther” tankus“, – feisbuke rašė ministras.
„Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard”, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.
„Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Atlikdama šią analizę, Lietuvos kariuomenė taip pat įvertino visas galimas grėsmes ir reikiamus pajėgumus toms grėsmėms atremti“, – nurodė A. Anušauskas.
Jo teigimu, „Leopard” įvairios versijos yra paplitusios tarp 23 pasaulio šalių, iš jų – 14 yra NATO narės.
Ministras sakė, kad nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų. Anot jo, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.
„Leopard” pritaikomumas yra geriausias, nes ant tos pačios platformos yra visos kovinės paramos mašinos (evakuatoriai, inžinerinės mašinos, tiltatiesės), kas užtikrina gerą suderinamumą, lengvina logistinį aprūpinimą, mechanikų parengimą“, – teigė A. Anušauskas.
Pasak jo, Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas, todėl „Leopard“ būtų geriausiai suderinami su šiuo metu naudojama technika.
Ministras nurodė, kad kol kas nėra aišku, kiek Lietuvai kainuos tankų įsigijimas.
Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.
