Iškilus menininkas, skulptorius, mokytojas, Lietuvos kultūros puoselėtojas Juozas Zikaras šiais metais minėtų savo 135-uosius gimimo metus. Šio žmogaus šaknys stiebiasi iš Panevėžio rajone esančio Paliukų kaimo Paįstrio apylinkėse, o gyvenimo darbai ir kūriniai pabiro po visą Lietuvą.
Atminimas
Juozą Zikarą amžininkai atsimena kaip be galo kuklų žmogų, besisielojantį dėl kitų vargo ir nepriteklių, besipiktinantį naujai iškilusių ponų savivale ir begaliniu noru prisikimšti kišenes. Kalbama, jog A. Smetona, lankydamasis vienoje parodoje, kurioje buvo pirmą kartą eksponuojama J. Zikaro skulptūra „Prie valstybės lovio“, vaizduojanti daug kiaulių užpakalių aplink lovį, teiravęsis menininko: „Juozai, pasakyk, kuris užpakalis mano?“ J. Zikaras pasiūlė A. Smetonai išsirinkti pačiam.
Paįstryje įrengta ir nuolatos lankytojų laukia Juozo Zikaro memorialinė sodyba. Ši vieta mena garsaus lietuvių skulptoriaus vaikystę, o dabar nuolatos laukia lankytojų, vykdo įvairias edukacines programas. „Labiausiai laukiame vaikų, glaudžiai bendradarbiaujame su Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija, Skautų organizacija. Čia dažnai organizuojamos rugsėjo pirmosios šventės, sulaukiame ir teatrų pasirodymų tradicinio mėgėjų teatrų festivalio „Tiltai“ metu,“ – memorialinėje sodyboje atrandamas veiklas vardijo muziejininkas Virginijus Kiršgalvis. – Populiariausia, tikriausiai, edukacinė programa – „Nuo piemenėlio iki drožėjėlio“. Jos metu pristatomas J. Zikaro gyvenimas, nuveikti darbai bei jo, kaip kūrėjo, sėkmės paslaptys.“
Visai netrukus atmintinų vietų, skirtų Juozui Zikarui, sąrašą papildys skulptūra, įamžinsianti visą kūrėjo gyvenimą ir nuveiktus darbus. Skulptūra turėtų iškilti Paįstryje, memorialinio muziejaus sodybos aplinkoje.
„Paįstriečiai itin džiugiai priėmė naujieną apie greitai jų gimtame miestelyje statomą J. Zikaro veiklą įprasminančią ąžuolo skulptūrą. Iš karto buvo aptarta visa darbų eigą ir kiti niuansai“, – įspūdžiais apie pradėtų darbų procesą dalijosi skulptūros iniciatorius LR Seimo narys Domas Petrulis. Būtent jo dėka jau lapkričio mėnesį, minint iškilaus menininko jubiliejų, ir bus pristatyta Eduardo Tito išdrožta skulptūra.
Simboliška, kad Juozas Zikaras savo meninius ieškojimus pradėjo būtent Paįstryje, dar piemenaudamas drožinėdamas medžio gabalus nedideliu peiliuku. Dabar jo atminimas bus įamžintas vaikystę menančiose vietose tvirto ąžuolo skulptūra.
„Po to, kai Ramygalos miesto bendruomenė nutarė, kad paminklą Ožkai geriau statyti ne dabar, o po generalinės rekonstrukcijos pačiame parke, Panevėžio rajono bendruomenių atstovai, skulptūrai tinkamiausiomis vietomis Panevėžio rajone siūlė Geležių, Krekenavos, Paįstrio, Piniavos, Miežiškių ir kitus miestelius. Tačiau pritarta buvo Paįstrio bendruomenės siūlymui įprasminti šiame krašte gyvenusio bei kūrusio J. Zikaro atminimą. Juk 135-asis jubiliejus – graži ir prasminga šventė“, – sprendimą, kur panaudoti 5 metrų ir 1,5 metro pločio ąžuolą, komentavo D. Petrulis.
Likimo vingiai
J. Zikaras – vienas pirmųjų profesionalių skulptorių Lietuvoje. Drožybą pamėgęs dar mažas būdamas ir pievomis gyvulius gainiojęs, vėliau žinias gilino Ivano Trutnevo piešimo mokykloje Vilniuje, Peterburgo Dailei skatinti draugijos mokykloje, skulptūros skyriuje. Jis nepraleisdavo progos patirties pasisemti iš geriausių to meto užsienio šalių skulptorių.
Po studijų ir tarnybos Rusijos kariuomenėje, tada jau profesionalus skulptorius, grįžo atgal į Panevėžį, kur ilgus metus dirbo mokytoju. Greta nuolatinio darbo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje jis sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą, Knygnešio skulptūrą, pirmąsias lietuviškas monetas, bareljefą Nežinomo kareivio kapui, daugelio iškilių valstybės veikėjų biustus ir bareljefus.
J. Zikaras, kviečiamas tuometinio švietimo ministro K. Šakenio, persikėlė į Kauną ir nuo 1929 m. dėstė Kauno meno mokykloje. Mirė tragiškomis aplinkybėmis 1944 metais. Dalis jo šeimos narių – 3 sūnūs – emigravo, žmona ir dukra, likusios Kaune, puoselėjo skulptoriaus atminimą.
Juozas Zikaras tapo realiu įrodymu, kad tikslingas darbas, atsidavimas ir pastangos gali lemti visą žmogaus likimą. Kilęs iš neturtingos šeimos, jis nuolatos ieškojo mecenatų, kurie padėtų jam tobulėti kaip kūrėjui. Tikslų, akivaizdu, menininkas pasiekė išties įsimintinų.
Iškiliausi darbai
Skulptorius Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai sukūrė gipsinę Kristaus Karaliaus skulptūrą. 1935 m. Panevėžio šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai sukūrė vyskupo K. Paltaroko medalioną.
Gyvendamas Panevėžyje J.Zikaras biustuose įamžino lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjus J. Basanavičių ir V. Kudirką. Čia sukurti ir Vydūno, J. Šliūpo, vyskupo K. Paltaroko, Maironio, Jonušo Radvilos, bendradarbių mokytojų (M. Grigonio ir kt.) skulptūriniai portretai. Panevėžyje gimė kompozicijos „Bedarbis“, „Be vietos“, „Ant vieškelio“, „Prie valstybės lovio“, „Jūratė ir Kastytis“, „Sapnas“, „Lietuvaitė“, „Skausmas“, „Svajonė“, „Sūnus palaidūnas“, „Moderniška Madona“ ir kt.
Įsimintini skulptoriaus darbai: Mąstytojo, Motinos skulptūros, šv. Petro ir Povilo skulptūros Paįstrio bažnyčioje, M. K. Čiurlionio antkapinis paminklas (Vilniaus Rasų kapinėse), S. Daukanto paminklinis biustas, A. Smetonos ir daugelio kitų žymių žmonių bareljefai, Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio, J. Tumo-Vaižganto atminimo medaliai, Lietuvos nepriklausomybės jubiliejinis medalis.
Tikėtina, kad geriausiai visiems žinomas – Kaune stovinti paminklas „Laisvė“. Skulptūra 1921 metais buvo sukurta krašto apsaugos ministro užsakymu. Tuomet garsus skulptorius dar neturėjo savo dirbtuvės, tad Panevėžio gimnazijos direktorius J. Yčas leido naudotis sporto sale. Visi smalsuoliai laisvai galėjo stebėti skulptūros gimimą, reikšti siūlymus ir pastabas.
Stebuklingu būdu „Laisvė“ išliko ir per sovietmetį. Paslėpta tarp kitų meno kūrinių ji kukliai tūnojo už Kauno Soboro altoriaus. Kiekvienais metais vasario 16-ąją Kauno jaunimas eidavo į Soborą pastovėti šalia altoriaus, atiduodamas pagarbą „Laisvei“.
„J. Zikaras – viena iškiliausių Panevėžio rajono asmenybių. Šio menininko veiklai įprasminti skirta skulptūra svarbi ne vien Paįstrio, bet ir viso Panevėžio krašto gyventojams“, – skulptūros iniciatyvą apibendrino D. Petrulis.
