-0.8 C
Panevėžys
Šeštadienis, 22 vasario, 2025

Kaip išvengti sukčių pinklių perkant internetu



Perkant internetu dažniausiai bėdų prisidaroma dėl pernelyg didelio skubėjimo, kurį lemia begalinis noras sutaupyti – siekis kuo greičiau ir kuo pigiau įsigyti trokštamą daiktą. Kai perkant internetu atsiskaitoma kortele, vadovautis emocijomis nepatariama – verčiau neskubėti, skirti pakankamai laiko ir surinkti informaciją apie pardavėją bei norimą įsigyti prekę.

SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška atkreipia dėmesį, kad įtarimų savaime turėtų kelti neįprastai maža dominančio daikto kaina, ypač – jeigu pardavėjas nežinomas, neaiškus, o daiktas – garsaus gamintojo, paprastai rinkoje turintis aiškią savo vertę.

„Pigus sūris būna tik pelėkautuose. Jeigu daikto kaina itin maža, tikėtina, jog gausite jo falsifikatą arba iš viso negausite“, – kalba ekspertas.

Todėl pamačius labai pigią norimą prekę, kurią siūlo negirdėtas pardavėjas, visada privalu patikrinti jo reitingus, atsiliepimus, komentarus, kada ir kur įregistruotas internetinis pardavėjo (domenas) – t.y., surinkti kuo daugiau viešai skelbiamos informacijos.

Pirkti internetu – tik pateikus atskirą prašymą

Banko atstovas pabrėžia, kad net užkibus ant sukčių jauko ir už sumokėtus pinigus negavus norimos prekės, panikuoti neverta, jeigu buvo atsiskaitoma mokėjimo kortele. „Reikia kreiptis į banką, išdėstyti situaciją. Tuomet bankas nagrinėja pateiktą pretenziją ir pasitvirtinus apgavystės faktui grąžina pinigus klientui“, – aiškina R. Čereška.

Nuo 2013 m. visos SEB banko išduotos kortelės, nepriklausomai nuo jų tipo, turi galimybę saugiai atsiskaityti perkant internetu, įvedant papildomą vienkartinį saugos kodą, kurį bankas atsiunčia SMS žinute. Toks papildomas patvirtinimas naudojamas tik tuo atveju, jei pardavėjas dalyvauja „MasterCard SecureCode“ ir „Verified by Visa“ saugos programose.

2014 metais Lietuvos bankui patvirtinus „Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams“, visos ne tik naujos, bet ir pergaminamos, pasibaigus kortelės galiojimo laikui, pametus ar dėl kt. priežasčių, mokėjimo kortelės išduodamos be galimybės pirkti internetu, todėl norint apsipirkti internete naudojantis kortele, reikia papildomai aktyvinti šią funkciją. Tai galima padaryti ir prisijungus prie interneto banko, tiek ir paskambinus arba atvykus į banką.

Rimti ir patikimi pardavėjai internete įprastai pateikia išsamią informaciją apie save, lengvai randami jų kontaktai, greitai atsako į užklausas. Todėl jeigu ketinate internetu įsigyti brangų daiktą, prieš tai vertėtų pabandyti iš to paties pardavėjo įsigyti pigesnį ir pamatyti, kaip veikia daikto pristatymo sistema, ar nėra jokių paslėptų mokesčių, pristatymo, draudimo ar kitų nenumatytų išlaidų. Jeigu daiktas siunčiamas ne iš ES šalies, verta pasidomėti, ar nereikės mokėti muito mokesčių.

Kaip atpažinti sukčius internete?

Kita didelė rizika perkant internetu – saugotinų mokėjimo kortelės duomenų ir kitų slaptažodžių atskleidimas. Atsiskaitant banko kortele, įprastai reikia nurodyti jos numerį, kortelės galiojimo laiką ir triženklį saugos kodą, esantį kitoje kortelės pusėje. Visus šiuos duomenis reikėtų ypač saugoti.

„Internete tiesiog knibžda informacijos apie pačius įvairiausius būdus, kaip priversti kortelės savininką, pačiam to net nenutuokiant, pateikti sukčiams savo duomenis. Vienas populiaresnių – pasiūlyti itin pigiai įsigyti populiarią prekę, ir kai jau pirkėjo duomenys būna suvesti, panaudoti šiuos duomenis neteisėtoms operacijoms internete atlikti, pirkėjui apie tai nežinant“, – kalba ekspertas.

Pavogę kortelės duomenis, interneto sukčiai gauna tiesiausią prieigą prie kortelės sąskaitoje esančių pinigų. Jeigu tai yra sąskaita, į kurią gaunate atlyginimą, kitas pajamas, turite santaupų, sukčiai gali bandyti šiomis lėšomis pasinaudoti, kai bandysite įsigyti prekes ar paslaugas internetu.

Svarbu saugoti kortelės duomenis

Bankas nuolat stebi mokėjimo kortele atliekamus atsiskaitymus ir užfiksavus įtartinus, klientui nebūdingus mokėjimus, bankas imasi priemonių apsaugoti kliento lėšas – gali blokuoti kortelę bei susisiekus su jos turėtoju, paprašyti patvirtinimo.

Sukčiai tai žino, todėl nugvelbę mokėjimo kortelės duomenis, įprastai stengiasi kuo greičiau atlikti daug atsiskaitymų kortele internetu, taip siekdami pasinaudoti kortelės sąskaitoje esančiomis lėšomis.

Todėl R. Čereška pataria turėti atskirą sąskaitą ir susietą mokėjimo kortelę, skirtą tik pirkimams internetu ir į ją pervesti lėšų tik prieš atliekant pirkimą. Taip pat galima rinktis ir SEB banko siūlomą „Visa Virtuon“ mokėjimo kortelę, skirta tik pirkimams internetu. Atskirą kortelę verta turėti ne tik dažnai perkantiems internetu. Kartais užtenka vieno, net ir pigaus daikto pirkimo, kad kortelės duomenys pakliūtų sukčiams.

Vis dėlto net ir nugvelbus kortelės duomenis, sukčiams toli gražu ne visada pasiseka praturtėti. Bankas klientų lėšas saugo ir naudoja saugumą užtikrinančias priemones, pavyzdžiui, vienkartinius kodus, kurie siunčiami klientams perkant „MasterCard SecureCode“ ir „Verified by Visa“ ženklu pažymėtose elektroninėse parduotuvėse ir kitos priemonės.

„Bet kuriuo atveju, jeigu tik kyla kokių nors neaiškumų, dvejonių ar įtarimų dėl pirkimo internetu, nedvejodami skambinkite į banką – specialistai visada patars ir padės“, – sako SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius R. Čereška.

Patarimai, kaip „nenudegti“ perkant internetu

  • Nesižavėkite įtartinai pigiai siūloma preke: tikėtina, kad tai tiesiog sukčių jaukas arba falsifikatas
  • Visais įmanomais būdais tikrinkite informaciją apie pardavėją
  • Būkite labai atsargūs pateikdami savo kortelės duomenis, kad neatskleistumėte jų sukčiams
  • Turėkite atskirą sąskaitą pirkimams internetu; nenaudokite tos, kurioje laikote santaupas ar gaunate atlyginimą
  • Iškilus net ir mažiausioms dvejonėms, susisiekite su banko specialistais visą parą veikiančiu telefonu 1528 ar parašykite pranešimą interneto banke

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

40 proc. paauglių bent kartą per savaitę jaučiasi „perdozavę“ interneto

JP Redakcija

Lietuviai sau leidžia daugiau: maisto produktams taupo kaip latviai ir estai, bet išlaidauja pramogoms

JP Redakcija

Saugesnio interneto savaitė: kaip saugiau naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis?

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads