Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Teismų įstatymo pakeitimo ir lydinčiųjų kitų proceso įstatymų – Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriais siekiama užtikrinti teismų atvirumą ir jų veiklos viešumą, gerinti visuomenės ir teismų tarpusavio supratimą.
Pasak įstatymo rengėjų, teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas yra vienas iš svarbiausių atviros demokratinės teisinės valstybės bruožų. Tai viena iš pagrindinių priemonių užtikrinti, kad teismas vykdytų teisingumą pagal įstatymą, o visuomenė pasitikėtų teismais, teise, valstybe. Projektų aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad teisingumas ne tik turi būti vykdomas, bet ir turi būti matoma, kaip jis yra vykdomas.
Įstatymo rengėjų nuomone, šiuo metu įstatymuose galiojantis kategoriškas draudimas teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas, numatant galimybę tam tikrais atvejais leisti naudoti technines priemones teismo posėdžio metu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, Teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalis draudžia teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones (išskyrus įstatymu nustatytus išimtinius atvejus).
Taigi siūloma Teismų įstatyme ir proceso įstatymuose įtvirtinti bendro pobūdžio taisyklę, pagal kurią asmens prašymu teismas leistų visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašą, transliuoti teismo sprendimo paskelbimą ar jo metu naudoti kitas technines priemones.
Siūloma nustatyti, kad technines priemones būtų galima naudoti tik teismo sprendimo paskelbimo metu. Ši nuostata grindžiama aplinkybe, kad teismo sprendimo paskelbimas yra ta teismo posėdžio dalis, kuriai yra taikomas plačiausias viešumo imperatyvas. Tokių techninių priemonių naudojimas, kaip pavyzdžiui fotografavimas, filmavimas, garso įrašas teismo sprendimo paskelbimo metu turi mažiausią galimybę sutrikdyti normalią teismo proceso eigą ir užtikrinti sklandų teisingumo vykdymą. Siekiant geriausiai užtikrinti tinkamą balansą tarp teismų atvirumo, teismo proceso viešumo ir byloje dalyvaujančių, kitų asmenų teisių, Teismų įstatyme ir proceso įstatymuose siūloma nustatyti, kad teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą. Teismas, spręsdamas dėl leidimo naudoti technines priemones, gali neturėti informacijos, kurios pagrindu jis galėtų neleisti naudoti techninių priemonių, todėl siūloma reglamentuoti tokiomis priemonėmis surinktos medžiagos tolesnį naudojimą. Techninės priemonės galėtų būti naudojamos tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Siūloma detalizuoti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Taip būtų užtikrinta teisinga konkuruojančių vertybių pusiausvyra, asmens ir kitų įstatymų saugomų interesų apsauga.
Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė įstatymų projektams, tačiau pabrėžė, kad priimant sprendimus dėl siūlomų projektų bei įgyvendinant siūlomą reglamentavimą visuomet būtina labai atidžiai įvertinti asmens duomenų apsaugos ir kitus asmens teisės į privatumą aspektus.