Seniau viena iš pagrindinių susisiekimo priemonių buvę taksofonai – dabar tik stovintys apleisti ir graffiti aprašinėti vaiduokliai, kuriais vargu ar kas naudojosi pastaruosius 10 metų. Tačiau nors ir nenaudojami, jie toliau stūkso miesto šaligatvių pakraščiuose, nes jų savininkė bendrovė „Teo LT“ yra įsipareigojusi prižiūrėti ir tęsti šių susisiekimo priemonių eksploataciją Lietuvoje.
„Teo LT“ duomenimis, Panevėžio mieste yra 43 veikiantys taksofonai. Taip pat šios ryšio priemonės sumontuotos ir keliuose Panevėžio rajono miesteliuose – rajone veikia 11 taksofonų. Kiekvieną aparatą kartą per mėnesį patikrina, išvalo ir sutvarko būsto priežiūros paslaugas teikiantys mūsų partneriai.
Lietuvoje didžiausią populiarumą taksofonai buvo pasiekę maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu jų buvo daugiau nei 7,5 tūkstančio. Nuo to laiko naudojimasis taksofonais smuko dešimtimis kartų.
Nuostolinga veikla
„Taksofonų priežiūra, aišku, mums tikrai nuostolinga ir to neslepiame“, – teigė AB „Teo LT“ atstovas spaudai Audrius Stasiūlaitis ir pridūrė, jog nors tinklo nebeplečia, taksofonų „atsikratyti“ taip pat negali – šią paslaugą teikti įpareigoja universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, todėl stengiasi tinklą išlaikyti perkeldami taksofonus į populiaresnes miesto vietas.
Prieš keletą metų atliktas tyrimas atskleidė, kad taksofonais naudojosi tik 0,9 proc. vartotojų, šis skaičius nuo 2011 m. sumažėjo dvigubai. Mieste įrengtais taksofonais Lietuvoje naudojamasi vos 12 minučių per mėnesį, per mėnesį iš vieno taksofono vidutiniškai kalbama iki valandos, o skambinama 7-8 kartus. Daugiau kaip iš trečdalio taksofonų Lietuvoje per mėnesį nepaskambinama nė karto.
Verta paminėti ir tai, kad taksofonų naudojimas dažnai sukelia ir neigiamų pasekmių, nes jų naudotojai nėra identifikuojami. Iš taksofonų neretai melagingai skambinama į pagalbos tarnybas 112, trikdomas jų darbas, dėl to kritiniu atveju pagalba gali būti nesuteikta tuomet, kai jos tikrai reikia.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie tūkstantis taksofonų. Iš jų apie 300 įrengti dviejuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Paprastai taksofonai yra įrengiami tose vietose, kur yra didžiausi žmonių srautai ir daugiausiai jais naudojamasi. Tai daugiausiai centrinės miestų gatvės, ligoninės, mokslo įstaigos bendrabučiai.
Kaip teigia „Teo LT“ atstovai, beveik trečdalis taksofonų Lietuvoje išvis nenaudojami. Jų Lietuvoje yra apie tūkstantis. Labiausiai naudojami ir gyvybingi taksofonai yra įkalinimo įstaigose. Kaip teigia bendrovės atstovas A. Stasiūlaitis, tai vienintelė vieta, kurioje šie aparatai tikslingai reikalingi.
[yop_poll id=”37″]
Pasak AB „Teo LT“ atstovo, taksofonų populiarumas mažėja visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje jų atsisakė jau 9 šalys, kurių pavyzdžiu Lietuva kol kas neketina sekti. Šiuo metu šalyje likę mažiau, nei tūkstantis taksofonų ir tai – septynis kartus mažesnis kiekis, nei buvo prieš gerą dešimtmetį.
Pirmieji taksofonai pasaulyje atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose 1889-aisiais, praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui nuo telefono aparato išradimo. Lietuvoje didžiausią populiarumą šios susisiekimo priemonės buvo pasiekę prieš daugiau nei dešimt metų. Nuo to laiko jų populiarumas sparčiai mažėjo.
Dauguma nežino kaip naudoti
Kai šiandieninis gyvenimas verda mobiliuosiuose telefonuose, dauguma jaunuolių net nesuvokia kaip reikia naudotis šiais savo amžių nugyvenusiais aparatais. O telefonizuotas senimas, net neatsigręžia atgal į taksofonų pusę.
Norint pasinaudoti taksofonu, reikia įsigyti specialią kortelę, parduodamą Lietuvos pašto skyriuose, didesnėse parduotuvėse bei spaudos kioskuose. Vienos tokios kortelės kaina – 2,31-8,69 euro, priklausomai nuo televienetų kiekio.
Naujienų portalo JP kalbinti jaunesni panevėžiečiai, uždavus klausimą, ar šie naudojasi taksofonu, tik šyptelėdavo, matyt susimąstydavo apie kokį aparatą kalbama. O vyresnio amžiaus atstovai sutartinai prasitarė, kad paskutinį kartą naudojosi taksofonu prieš daugiau nei dešimtmetį gulėdami ligoninėje.
Pritaikyti neįgaliesiems
„Teo LT“, siekdama užtikrinti galimybes neįgaliesiems skambinti taksofonu, dalį taksofonų yra pritaikiusi neįgaliųjų poreikiams. Taksofonų instrukcijos skelbiamos 16 kegeliu šriftu. Dauguma taksofonų neįgaliesiems yra pastatų viduje, todėl yra tinkamai apšviesti.
„Neįgaliųjų centrų patalpose yra įrengti galiniai įrenginiai, suteikiantys galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis nemokamai teikiamo interneto pagalba“, – pasakojo A.Stasiūlaitis.
