Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui siūlant Europos Sąjungos (ES) mastu kurti branduolinio atgrasymo „skėtį“, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remgijus Žemaitaitis teigia kategoriškai pasisakantis prieš šią idėją.
„Mes kategoriškai pasisakome prieš vadinamą Prancūzijos „skėtį“ – kas liečia branduolinį ginklą“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.
Politikas tikina, kad tokių idėjų realizavimas pareikalautų papildomų lėšų, kurios, pasak jo, Lietuvai būtų per didelės.
„Jeigu mes norime šiandieną turėti branduolinį skėtį ir būti po Prancūzija, tai reikia, grubiai skaičiavau, nuo 1 proc. iki 2 proc. nuo BVP. Tai prie dabartinės gynybos, kur yra prašymas (skirti – ELTA) bent 5 proc., pridėkite dar 2 proc.“, – sakė „aušriečių“ lyderis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo.
Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė.
Visgi premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“.
Tuo metu praėjusioje Vyriausybėje daugiau kaip pusmetį krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs dabartinis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sukritikavo dabartinio premjero G. Palucko poziciją.
„Manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė teisingai, reikia pradėti konsultacijas, o premjeras pasakė visiškai netinkamai, nes iš esmės mums reikia, jeigu yra galimybė, gauti daugiau saugumo garantijų, jeigu yra galimybė, patekti po skėčiu. Mes privalome tokią galimybę svarstyti ir pradėti konsultacijas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Reaguodamas į šią kritiką, pats G. Paluckas teigė, jog tokie opozicijos pareiškimai, esą valdantieji nesielgia valstybiškai, yra didžiausia grėsmė Vyriausybės planams užtikrinti šalies saugumą.
„NATO branduolinio atgrasymo doktrina turėtų būti žinoma visiems, kurie buvo atsakingi už krašto gynybą ir saugumą. Todėl sakyti, kad NATO branduolinę doktriną galima pakeisti vienu pasakymu „Prancūzija dabar tuo rūpinsis“ yra tiesiog baisiai neatsakinga ir netgi pavojinga“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.
Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.
