Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui penktadienį pranešus, kad šalis nusprendė trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina kuo greičiau tą patį padaryti ir Lietuvai. Politiko teigimu, vertinant sudėtingą geopolitinę situaciją, dabartinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė turėtų imtis iniciatyvos ir sekti lenkų pavyzdžiu.
„Buvo daug šnekų iš ministrės pusės, kad vyksta regioninės konsultacijos, kad ieškoma regioninio sprendimo, bet matome – lenkai paėmė, apsisprendė ir judės į priekį. Šitoje vietoje natūralu, kad reikia nelaukti, greičiau priimt sprendimą ir į priekį“, – Eltai kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis svarsto, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos būtų galima priimti jau artimiausiu metu sušauktoje Valstybės gynimo taryboje (VGT).
„Sušaukiamas VGT posėdis, yra sprendimas, prezidento teikimas, parlamentas per 2–3 savaites priima sprendimą (…) ir tada per pusę metų mes iš jos išeinam. Ir tada jau galime gamintis, pirkti ir panašiai“, – pažymėjo politikas.
L. Kasčiūno teigimu, priėmus šiuos sprendimus Lietuva turėtų pasiruošti užminuoti Lietuvos pasienį su Rusija ir Baltarusija.
„Reikia būti bent pasiruošus tai daryti, turėti priemones tai padaryti“, – pridūrė konservatorius.
Penktadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, jog palaiko savo šalies pasitraukimą iš sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas.
Sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie E. Macrono idėją: pasakė visiškai netinkamai
Praėjusioje Vyriausybėje daugiau kaip pusmetį krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs L. Kasčiūnas sukritikavo dabartinį premjerą Gintautą Palucką, penktadienį gana kritiškai pareiškusį, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymas dėl branduoliniu „skėčio“ yra „žalias”.
L. Kasčiūno teigimu, dabartinė Lietuvos geopolitinė situacija tiesiog įpareigoja atsakingai vertinti tokius didžiųjų Europos valstybių pasiūlymus.
„Manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė teisingai, reikia pradėti konsultacijas, o premjeras pasakė visiškai netinkamai, nes iš esmės mums reikia, jeigu yra galimybė, gauti daugiau saugumo garantijų, jeigu yra galimybė, patekti po skėčiu. Mes privalome tokią galimybę svarstyti ir pradėti konsultacijas“, – Eltai teigė politikas.
„Kai tu esi po branduoliniu skėčiu, tau veikia visai kito lygio atgrasymas. Priminsiu, Šaltasis karas nevirto karštuoju iš esmės tik dėl to, kad abi pusės turėjo branduolinį atgrasymą“, – aiškino konservatorius.
Pasak jo, premjeras turėtų kur kas įdėmiau įsiklausyti į apie branduolinį atgrasymą kalbantį Prancūzijos lyderį.
„Premjeras neturi kalbėti apie žalius, mėlynus ar kažką kita. Premjeras turi kalbėti kaip tikras valstybininkas, valstybės interesus ginantis žmogus, kuriam rūpi nacionalinis saugumas, gynyba ir bent jau pagarbiai pradėti konsultacijas“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo. Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Savo ruožtu G. Paluckas Prancūzijos prezidento pasiūlymą dėl branduoliniu „skėčio“ vadina „žaliu“.
„Prieš lendant po bet kokiu skėčiu, reikia labai rimtai pasvarstyti, kokios pasekmės būtų, kokie įsipareigojimai atsirastų, kokios papildomos grėsmės atsirastų. Savo nacionalinio saugumo patarėjo paprašiau sumodeliuoti tokią situaciją“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.
„Bet kol kas Prancūzijos prezidento pasiūlymas dar yra labai žalias“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau prezidentas G. Nausėda tikino tokią Prancūzijos prezidento iniciatyvą vertinantis palankiai. Anot jo, Lietuvai galimybė prisijungti prie šio pasiūlymo būtų naudinga.
„Aš priėjęs, užkalbinęs prezidentą sakiau: tai mes irgi norime po jūsų skėčiu“, – ketvirtadienio vakarą sakė šalies lyderis.
Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje.
