Žmonės, išgirdę apie gyvybės draudimo konsultantės Loretos Žemaitės profesinį kelią, neretai neslepia nuostabos. Loreta 23 metus užėmė vadovaujančias pareigas didelėje tarptautinėje korporacijoje, kur buvo atsakinga už Lietuvos rinką.
„Taip nutiko, kad vienas po kito susirgo tėvai. Kai man pasiūlė labai aukštas pareigas, supratau, kad turiu rinktis. Išėjau padėti šeimai, o rūpindamasi tėvais suvokiau, kokios iš tiesų gyvenimo vertybės man asmeniškai yra svarbios“, – atvirai sako ji.
Uždarius vieno gyvenimo etapo duris, atsivėrė kitos. Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turinti moteris baigė Draudimo ir rizikos valdymo institutą ir pasuko į gyvybės draudimą, kur sėkmingai dirba jau trejus metus.
Kai pagalbos reikia greitai
„Pirmas draudžiamasis įvykis buvo susijęs su jauno žmogaus, dviejų vaikų tėčio, mirtimi. Tokiais atvejais reikia skubėti, kad be maitintojo likusi šeima kuo greičiau gautų išmokas. Jiems vienu metu tenka susidurti su psichologinėmis problemomis, rūpintis laidotuvių išlaidomis, spręsti būsto paskolų, mokesčių, elementaraus pragyvenimo klausimus“, – kalba Loreta. Ji prisimena, kad tuomet našle likusi moteris dar nebuvo apsidraudusi, tačiau iš karto paprašė sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir jai.
L. Žemaitė nepamiršta ir pirmo kritinės ligos atvejo. Klientė buvo apdraudusi du savo vaikučius. Beveik tuo pačiu metu, kai gimė trečiasis, moteriai buvo nustatyta kritinė liga.
„Sudarėme gyvybės draudimo sutartį trečiam vaikui ir tuo pačiu metu forminome draudimo nuo kritinių ligų išmoką mamai. Kritinės ligos yra dar vienas atvejis, kai finansinės pagalbos reikia kiek įmanoma greičiau“, – sako konsultantė.
Prakalbus apie greitumą, Loreta pataria, sudarant gyvybės draudimo sutartį, pagalvoti ir apie tai, kas bus draudimo išmokos naudos gavėjai nutikus nelaimei – kitu atveju procesas gali labai išsitęsti.
„Kad šeima pagalbos sulauktų greitai, sudarant sutartį geriau nurodyti konkrečius naudos gavėjus, o ne rašyti „pagal paveldėjimą“. Paveldėjimo įsigaliojimas gali užtrukti kelis mėnesius, o jei paveldėtojai gyvena užsienyje arba yra keli vaikai ar kelios šeimos, procesas gali būti labai ilgas. Jeigu santykiai keičiasi, tą konkretų naudos gavėją bet kada galima pakeisti, tačiau, jį įvardijus, draudimo išmoka pervedama negaištant brangaus laiko“, – pažymi L. Žemaitė.
Nenumokite ranka į savo sveikatą
Loretai jau yra tekę susidurti su situacijomis, kai žmogus negalėjo apsidrausti, nes paaiškėjo, kad turi siuntimą arba įrašą E-sveikatoje apie rimtą ligą. „Tokiais atvejais jauti, kad turbūt pavėluota, nors pinigų gydantis tikrai prireiks“, – apgailestauja ji.
Pasak draudimo konsultantės, jokiais būdais negalima numoti ranka į pasitaikančius įvairius sveikatos negalavimus, esą „man tik aukštas kraujospūdis – nieko labai rimto“.
„Klientams sakau – dabar pat prisijunkite prie E-sveikatos portalo ir pasitikrinkite, ar jūsų medicininių įrašų lapas, paspaudus mygtuką „Visos diagnozės“, yra „švarus“. Jeigu jame yra informacijos ne tik apie peršalimą, bet ir apie cholesterolį, aukštą kraujospūdį, kokių nors siuntimų, nepatikslintų diagnozių, nedelskite ir pasirūpinkite savo sveikata“, – ragina L. Žemaitė.
Pataria nesudaryti beverčių sutarčių
Paklausta, ar būna žmonių, kurie patys paskambintų ir paprašytų juos apsidrausti, Loreta atsako – taip nutinka rečiau, nei norėtųsi. Anot jos, kalbėdami apie gyvybės draudimą, žmonės vis dar galvoja apie blogiausius jiems galinčius nutikti dalykus, o žmonės apie tai galvoti nemėgsta.
Vis dėlto L. Žemaitė pataria skirti bent valandą laiko ir neatsisakyti pasikalbėti su draudimo arba finansų konsultantais. Jos teigimu, laiko pasirūpinti savo, vaikų ir tėvų gyvenimais turime nedaug – tik tiek, kiek esame darbingi, turime lėšų ir sveikatos.
Jau apsidraudusiems geriau nepraleisti kasmetinio pokalbio su savo konsultantu ir peržiūrėti draudimo apsaugas, nes situacija gali būti pasikeitusi – pavyzdžiui, pasikeitė turimi įsipareigojimai, gimė naujas šeimos narys ir pan.
„Yra žmonių, kurie per dešimtį metų nė karto nepasižiūrėjo į savo gyvybės draudimo sutartį ir nė neprisimena, kokiai sumai draudėsi. Bet tuomet nereiktų tikėtis gauti poreikius atitinkančią išmoką ištikus nelaimei ar, išeinant į pensiją, būti sukaupus didelę sumą“, – įspėja draudimo konsultantė.
Pokalbį su būsimais klientais pašnekovė visada pradeda nuo individualių kliento poreikių analizės, užduoda jiems nemažai klausimų. Žmonėms, kurie prašo pigiausios sutarties ir mažiausių įmokų, ji atsako – tokios sutartys tiesiog bevertės, nes, orientuojantis į mažiausią įmoką, išmoka nelaimės atveju greičiausiai bus per maža.
„Nutinka ir atvirkščiai, kai klientai sako – „aš vertas milijono.“ Taip gali būti, bet retai, Lietuvoje milijonierių nėra tiek daug. Svarbiausia – nepamesti savo tikrųjų poreikių“, – tvirtina L. Žemaitė.
