Praėjusiais metais Rusijos ir Baltarusijos priešiška informacija daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos gynybos stiprinimui, paramai Ukrainai, rodo pristatyta Lietuvos kariuomenės parengta apžvalga.
Kaip skelbiama 2024-ųjų priešiškos informacinės aplinkos apžvalgoje, jei ankstesniais metais žinutės apie Trečiąjį pasaulinį karą, branduolinį karą būdavo retesnės, tai pernai tai tapo įprasta komunikacija.
„Rusija siekia mus visus priversti pasiduoti dar neišaušus dienai X, pateikdama Lietuvą kaip žlugusią valstybę, kurios neverta ginti“, – ketvirtadienį pristatydamas apžvalgą sakė kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius komandoras Giedrius Valintėlis.
Kariuomenės analitikė Ingrida Norkutė teigė, kad pernai fiksuotas priešiškos informacinės veiklos tęstinumas, o ypač didelis dėmesys skirtas paramos Ukrainai klausimams.
„Nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimų, kad negalima atmesti karių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais, iki F-16 naikintuvų perdavimo, taip pat dėl priimtų sprendimų Ukrainai leisti naudoti vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis“, – kalbėjo analitikė.
„Šiame kontekste mes fiksavome nesibaigiantį raudonųjų linijų braižymą, bauginimą NATO ir Rusijos branduoliniu karu, tačiau pastebėjome, kad ilgainiui tokia retorika išsigazuodavo“, – teigė ji.
Anot I. Norkutės, taip pat didelis dėmesys skirtas Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimui.
„Nevengta pasamprotavimų, kad Rusija gi niekam grėsmės nekelia, tai kam Lietuva stiprina savo pajėgumus. Jie buvo pateikiami kaip ne gynybos, o puolimo pajėgumai“, – sakė analitikė.
Pasak jos, nors propagandininkai toliau Lietuvą pateikė kaip „nereikšmingą, žlugusią valstybę“, tuo pat metu ją vaizdavo kaip potencialią agresiją.
G. Valintėlio teigimu, Rusija informacinėje erdvėje bando kurti Lietuvos, kaip keliančios grėsmę Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai, valstybės įvaizdį.
„Pagrindinis Rusijos propagandos uždavinys – sukurti neišvengiamą blogos baigties atmosferą, (…) pagrindinis tikslas – radikalizuoti visuomenę, apsunkinti konsensuso suradimo galimybes ir taip daryti įtaką demokratiniam valstybės sprendimo priėmimo procesui“, – teigė departamento vadovas.
Anot G. Valintėlio, priešiškos informacijos skleidimui Kremlius skiria didelius finansinius resursus.
„Atviruose šaltiniuose minima, kad 2025 metais šiam tikslui planuojama skirti bent pusantro milijono dolerių ir tai tik oficialios išlaidos, neįtraukiant slaptųjų tarnybų ir kitų slaptų operacijų kaštų“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.
„Galime konstatuoti, kad Rusijos bauginimui ne visuomet ir ne visada atsispiriame“, – teigė jis.
Pasak kariuomenės, apžvalgoje naudojami duomenys yra surinkti iš atvirų informacijos šaltinių ir yra reprezentatyvūs, leidžiantys išskirti esminius 2024 metų prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos informacijos atvejus, jų bruožus, naudotas metodikas bei svarbiausias kryptis.
Apžvalgos tikslas – pateikti dezinformacijos, kitos iškraipytos, manipuliatyvios, prieš Lietuvos gynybos ir nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos sklaidos masto bei priemonių pokyčius, tikslus.
