Rotacinį oro gynybos modelį Lietuva planuoja įgyvendinti per kiek daugiau nei trejus metus – iki 2028-ųjų rudens.
Tai numatyta registruotame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas.
„Siekis yra, kad iki 2028 metų tai būtų nuolatinė – kaip ir Baltijos oro policijos – oro gynybos misija“, – BNS sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Vis tik jis pabrėžė, kad tai priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir NATO vadovybės.
Dėl rotacinio oro gynybos modelio sąjungininkės sutarė užpernai Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.
Kol kas prie rotacinės oro gynybos modelio Lietuvoje yra prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžeminės ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos SAMP/T.
T. Godliausko teigimu, Nyderlandai savo pajėgumus Lietuvoje turėtų dislokuoti ir ateityje.
Šiuo metu Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.
Ši oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
