Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija sieks inicijuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų paiešką.
Tuo metu mokslininkai sako, kad palaikus galima būtų rasti lyginant žinomų Vytauto giminaičių DNR, tačiau tam reikalingas finansavimas, nes tyrimai brangūs.
„Mes iniciavome diskusiją ir komisijos vardu planuojame teikti rezoliuciją Seimo pirmininkui, kad Seimas inicijuotų viso proceso pradžią. Aš manau, kad per ilgai laukiame, kad svarbiausioje tautos šventovėje, valstybės žymiausių žmonių panteone tiek daug palaikų yra neidentifikuota“, – BNS sakė jos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius.
Katedroje esančius palaikus ketinama tirti atliekant bioarcheologinius ir paleogenetinius tyrimus.
„Jeigu pavyktų gauti Vytauto giminaičių DNR tai pilnai galėtume pradėti Vytauto paieškas. Mokslinį potencialą turime pakankamą ir įrangą taip pat“, – posėdžio metu teigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas.
„Yra žinoma, kad jo sesuo yra palaidota Krokuvoje, tada brolis Prahoje, dar vienas brolis (palaidotas – BNS) toje pačioje Katedroje“, – nurodė jis.
Paieškos tarp tūkstančio palaikų
Taikant DNR tyrimus kunigaikščio kaulų ketinama ieškoti Katedros požemiuose, kur laikomi į 110 dėžių sudėti apie tūkstantį palaikų.
„Ten yra gana didelis procentas vaikų, tai vaikus antropologai padės į šoną. Atmetimo gali būti ir kitokio, nes žinome Vytauto mirties amžių ir jaunesni gali būti atmesti, antropologai geba tą amžių nustatyti“, – BNS prieš posėdį R. Zagreckas.
Posėdyje dalyvavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR labaratorijos ekspertė Jūratė Jankauskienė BNS teigė, kad tyrimai yra brangūs ir vieno kaulo tyrimas gali kainuoti puspenkto tūkstančio eurų.
„Preliminariais duomenimis vieno kaulo tyrimas galėtų kainuoti apie 4,5 tūkst. eurų. Bus naudojama kapiliarinė elektroforezė, tai plačiai taikoma indifikaciniams tyrimams“, – sakė ji, pabrėždama, jog kaulai nėra pačios geriausios būklės.
R. Zagreckas teigė, kad toks tyrimas niekada nebuvo atliktas, Vytauto anksčiau ieškota kriptose.
„Tie, kurie Vytauto ieškojo iki šiol, jie kėlė klausimą, kad jis yra slaptoje kriptoje arba dar giliau po žeme“, – teigė Genocido centro atstovas.
„Yra versija, kad jis galėjo gulėti prabangiame sarkofage ir jį kaip meno kūrinį rusai galėjo išsivežti ir jo palaikus išmesti“, – pridūrė R. Zagreckas.
Į idėją ieškoti Vytauto palaikų ir atlikti tyrimus Vilniaus Katedroje palankiai žiūri posėdyje dalyvavusi prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė.
„Labai aktualu kompleksiškai tyrinėti savo praeitį“, – sakė ji ir pridūrė, kad Katedra iki šiol nėra pakankamai ištirta.
„Svarbu koja kojon (žengti – BNS) su naujausiomis technologijomis tam, kad Katedra, jos paveldas svarbus visai Lietuvai būtų moksliškai, kompleksiškai ištirtas“, – teigė prezidento patarėja.
Finansavimo ieškos vėliau
Po posėdžio J. Karpavičienė BNS teigė, kad artimiausiu metu ketinama suorganizuoti institucijų susitikimą, kurios paieškose turi įdirbį.
„Jau dabar esančių tyrimų konsolidavimas juos nukreipiant Arkikatedros Bazilikos tyrimams turėtų būti pats artimiausias žingsnis, kuris aiškiai parodys kaip galima nedelsiant laiko galvoti apie tikslingus tyrimus“, – sakė ji.
„Manau, kad preliminarūs duomenys apie finansus jau irgi skaičiuojami, bet kol kas dar anksti apie juos kalbėti“, – pridūrė J. Karpavičienė.
Apie tyrimams reikalingus finansus nedetalizavo ir D. Jakavičius: „Šiais metais inicijuokime proceso pradžią o vėliau ieškokime pinigų.“
Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392-ųjų iki mirties 1430 metais.
Kaip rašė BNS, Katedros požemiuose gruodį buvo išimtos per Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės.
Taip pat – Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos, slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
Kultūros paveldo departamentas vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą, nes iš Katedros požemių išimant valdovų insignijas ši pažeidė procedūras.
