Pastarąją savaitę išaugus vėjo jėgainių generacijai ir saulės elektrinių gamybai, elektros kaina Lietuvoje mažėjo 29 proc. ir siekė iki 138 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau laikėsi šalti orai, tačiau elektros kaina sumažėjo beveik trečdaliu. Tai daugiausia lėmė tris kartus išaugusi vėjo jėgainių generacija. Jos pagamino apie 77 GWh ir padengė beveik trečdalį Lietuvos suvartojimo. Taip pat prisidėjo giedri orai – saulės elektrinių gamyba per savaitę siekė 14 GWh. Nors šis kiekis nublanksta prieš vėjo jėgainių gamybą, tačiau tai buvo didžiausia saulės elektrinių gamyba nuo spalio vidurio. Be to saulės elektrinių generacija yra sukoncentruota aplink vidurdienį ir kartais siekia net 400 MW, o tai lemia mažesnes kainas. Geras to pavyzdys yra šiandien – saulėtą pirmadienį elektros kaina 11 valandą siekia vos 50 Eur/MWh“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje aptariamą savaitę mažėjo 8 proc. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 65 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 166 GWh elektros energijos, tai yra 13 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo tris kartus. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 39 proc., hidroelektrinių generacija traukėsi 20 proc., o saulės elektrinės gamino 19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 46 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 28 proc., hidroelektrinės – 9 proc., saulės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.
Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 39 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 15 proc. Diferencijuojant šalies importą, 83 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 4 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 13 proc. – į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 32 proc. Lenkijos kryptimi ir 56 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 89 proc. Lietuvos kryptimi.
