Nors sloga dažnai laikoma nesudėtinga ir trumpalaike sveikatos problema, tačiau kai kuriais atvejais ji baigiasi ir rimtomis komplikacijomis. Ją sukeliantys virusai ir bakterijos gali neapsiriboti tik nosies gleivine ir išplisti į aplinkinius audinius bei organus, sukelti akies nervo uždegimą ar net meningitą. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytoja otorinolaringologė Edita Brazienė dalinasi, kaip atpažinti sinusitą ir išvengti komplikacijų.
„Sloga visada prasideda nuo skaidraus sekreto, kuris iš pradžių yra virusinės kilmės ir gali savaime praeiti. Tačiau jei per septynias dienas ji nepraeina, o atsiranda geltonos, tirštos išskyros iš nosies, galvos skausmas, nosies užgulimas, sutrinka miegas, jaučiamas veido skausmas skruostų srityse, kartais net dantenų skausmas ar užgula ausys – tai gali būti sinusito požymiai. Dažnai tokiu atveju pakyla temperatūra. Sinusitą būtina gydyti – tam skiriami antibiotikai, nosies aerozoliai ar lašai bei kitos papildomos priemonės“, – teigia 35 metus LOR srityje dirbanti E. Brazienė.
Svarbu nepersistengti
Didelė dalis žmonių sinusitu serga dėl pakrypusios nosies pertvaros ar polipų. Pastarieji dažniausiai išsivysto vidurinėse nosies landose, sukeldami bloką sekreto nutekėjimui iš žandinių sinusų. Juose nebelikus ventiliacijos, pradeda kauptis sekretas. Polipai kartais auga ir pačiuose sinusuose, sukeldami pūlingo ar nepūlingo sinusito riziką, taip pat gali išsivystyti alerginis-grybelinis sinusitas.
Dažna sinusito priežastis gali būti negydyti dantys, ypač viršutinio žandikaulio, kanalų uždegimai ar netinkamai sutvirtinti implantai. Kartais odontologinė medžiaga arba pačių dantų šaknys gali prasiskverbti į sinusą, sukeldamos gleivinės išvešėjimą, cistas ir net pūlių susidarymą. Toks sinusitas vadinamas odontogeniniu ir gydomas bendradarbiaujant su gydytojais odontologais ar veido žandikaulių chirurgais. Pašalinus pagrindinę priežastį – infekuotus dantis ar kanalus – sinusitas dažnai praeina, nes pašalinamas ir infekcijos židinys.
Vaikams sinusitas gali pasireikšti dėl ryklinės tonzilės padidėjimo – adenoidų. Gydytoja otorinolaringologė atkreipia dėmesį, kad praktikoje dažnai pastebimi atvejai, kai tėvai, norėdami palengvinti savo kūdikio kvėpavimą, gali pernelyg anksti ir per gausiai pradėti plauti nosytę su įvairiomis praplovimo sistemomis. Tai gali būti pavojinga, nes vaikams, ypač tiems, kurie dar nesugeba pūsti nosies, Eustachijaus vamzdis yra per tiesus, todėl vanduo ar sekretas gali patekti į ausis ir sukelti ausų užgulimą.
„Nosies plovimas turėtų būti pradėtas tada, kai vaikas išmoksta aktyviai pūsti nosį – užspaudus vieną nosies pusę ir išpučiant skystį. Iki tol galima naudoti atsiurbimo sistemas, pavyzdžiui, mechanines ar elektrines pompeles, kurios padeda pašalinti nosies sekretą be pavojaus“, – teigia E. Brazienė.
Negydant gresia rimtos komplikacijos
Gydytoja otorinolaringologė pabrėžia, kad sinusitą būtina vertinti rimtai – negydomas arba netinkamai gydomas jis gali tapti lėtiniu, o tokiu atveju gali prireikti ir operacijos. Nors sinusito komplikacijų pasitaiko retai, jos gali būti labai rimtos.
„Dėl komplikacijų gali prasidėti akiduobės infekcija ir regos nervo uždegimas. Pūliai iš sinusų gali prasiveržti ir į smegenis, sukeldami encefalitą ar pūlinį meningitą – ūminį galvos smegenų dangalo uždegimą. Kartais negydomas sinusitas sukelia ir vidurinės ausies uždegimą. Dažnai pacientai dėl galvos skausmų kreipiasi į neurologus, kurie atlikę kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą atranda sinusitą. Tokiu atveju jie nukreipia pacientą pas gydytoją otorinolaringologą. Tai panašu į situaciją, kai gydymas pradedamas nuo ledkalnio viršūnės, o ne nuo problemos priežasties“, – sako E. Brazienė.
Jei praėjus peršalimo, slogos, karščiavimo ar užgultos nosies simptomams prasideda galvos skausmai, pirmiausia vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, tuomet apsilankyti pas otorinolaringologą, o prireikus konsultuotis su neurologu.
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo ir simptomų trukmės
Gydytojas otorinolaringologas, apžiūrėjęs pacientą, parenka tinkamiausią gydymą. Kai polipai yra nedideli, dažniausiai skiriami kortikosteroidų aerozoliai, galintys sumažinti jų apimtį. Jei priemonės nepadeda, pacientai siunčiami atlikti veido sinusų kompiuterinę tomografiją, kuri leidžia nustatyti, kiek polipai yra išsiplėtę ir kokius sinusus apima. Prireikus pacientui gali būti atlikta endoskopinė sinusų operacija. Jos metu polipai šalinami, atidaromos sinusų angos, taip atstatant normalų kvėpavimą ir uoslę.
„Svarbu paminėti, kad polipai gali vėl ataugti, ypač alergiškiems žmonėms, sergantiems bronchine astma arba obstrukciniu bronchitu, taip pat tiems, kurie yra jautrūs inhaliaciniams ar maisto alergenams. Tokiu atveju šiems pacientams po kurio laiko gali prireikti pakartotinės operacijos“, – dalinasi Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytoja otorinolaringologė E. Brazienė.
Ji tęsia, kad sinusito prevencijai naudingas kasdienis nosies praplovimas druskos tirpalu, kuris padeda pašalinti gleives, dulkių daleles, alergenus ir kitus dirgiklius. Tai galima atlikti ryte atsikėlus ir vakare grįžus po darbo. Kiekvieną kartą paprastai užtenka tiesiog įpurkšti druskos tirpalo į kiekvieną šnervę, prireikus išpūsti nosį.
