Vertindama pirmąsias šimtą naujojo Seimo darbo dienų, buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė svarsto, ar kritikos kai kuriems valdančiosios daugumos partneriams negailintis prezidentas Gitanas Nausėda jaučiasi komfortiškai dirbdamas su tokia koalicija. Politikė ironiškai pastebi – šalies vadovas, kalbėdamas apie valdančiuosius, vis dažniau skamba kaip kadaise paties kritikuotas buvęs konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Mes galėjome galvoti, kad štai – socialdemokratai paveldėjo tokią gerą ekonominę situaciją, sudėliotą biudžetą – viską, ką pasitvirtino. Ir štai dabar mes turime pasaulį, kur gali įvykti bet kas. Ir šitomis aplinkybėmis turėti koaliciją su tokiomis moralinėmis nuostatomis – aš nežinau, ar prezidentui, tiesą sakant, yra komfortiška, nes savo pasisakymuose, jis gal to nepastebi, bet jis vis dažniau ir dažniau skamba kaip Gabrielius Landsbergis“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė I. Šimonytė.
G. Nausėda vos suformavus naująją trijų partijų koaliciją pareiškė, jog socialdemokratų sprendimas kviesti antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ bendram darbui buvo klaida.
Vėliau kritika „aušriečio“ atžvilgiu aštrėjo. Kai Seimo narys susitikimuose su gyventojais tikino, esą prezidentas siūlo nacionalizuoti bankų indėlius, G. Nausėda pareiškė: jeigu tokios kalbos sukeltų indėlininkų paniką, „ponas Žemaitaitis turėtų sėsti į teisiamųjų suolą“.
I. Šimonytės manymu, tokia kritika atsirado tik tada, kai „aušriečių“ pirmininkas viešai pradėjo skleisti melą apie šalies vadovą.
„Tai yra melas ir man visiškai nesudėtinga pasakyti, kad Žemaitaitis meluoja apie prezidentą. Ir, aišku, tas prezidentą, matyt, užgavo“, – dėstė ji.
Visgi, klausiama, ar G. Nausėda yra kritiškesnis šiai koalicijai, I. Šimonytė pažymėjo – situacijos yra labai skirtingos. Anot konservatorės, 2020 m. darbą pradėjusi koalicija turėjo spręsti pandemijos iššūkius, todėl kritika buvo žeriama atitinkamiems sprendimams ir darbams.
„Dabar gi kalbame visiškai ne apie darbus. Dabar darbo jokio išvis nėra, nes šitas šimtą dienų veikiantis Seimas patvirtino praktiškai tuos teisės aktus, kurie atėjo iš buvusios Vyriausybės, iš praeitos kadencijos. Ir viskas. Ir išėjo laukti pavasario sesijos, per daug sau nesukdamas galvos“, – kalbėjo parlamentarė, pažymėdama, jog dėl centro-kairės koalicijos kyla visiškai kitokie klausimai.
„Tai dabar ta diskusija pasidaro tokia moralinė. Čia jau kalba apie kai kurių politikų moralę ir jų buvimą atsakingais už Lietuvos likimą. Apmaudu, kad kai Žemaitaitis buvo Konstitucinio Teismo pripažintas antisemitu, to nepakako, jog jo moralė būtų įvertinta nuo pat pradžių. Kažkam pasirodė, kad retorika keitėsi. Kiek tu bekeisk tą retoriką, tu vis tiek turi šitą dėmę ir ji niekur nedings“, – referuodama į rinkimų metu išsakytas prezidento mintis apie kintančią R. Žemaitaičio laikyseną sakė ji.
„Bet to nepakako. Ir man atrodo visas šitas ginčas pradėjo rastis tada, kai patį prezidentą kai kurie koalicijos veikėjai jau pradėjo užgaulioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, prieš rinkimus LSDP lyderiai žadėjo į koaliciją su „aušriečiais“ neiti. Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratai vedė pokalbius su „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi, vėliau, Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere, sutarta plėsti konsultacijų ratą – diskutuota ir su liberalais, ir su „aušriečiais“. Galiausiai priimtas sprendimas dėl trijų jėgų koalicijos – LSDP, „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida.
