Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Ukrainos centre dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje trečiosioms Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinėms paminėti.
Konferenciją „Treji metai, nesuskaičiuojama begalė ateičių: saugant laisvę ir Ukrainos vaikus“ organizavo Ukrainos centras ir jo steigėjai: Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
„Šiandien Lietuva išlieka tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir teisę pačiai spręsti savo ateitį. Siekiame, kad Ukraina bet kokiose būsimose derybose dalyvautų iš stiprios pozicijos. Privalome pasiekti galutinę pergalę, kad Rusija niekada daugiau nebeužpultų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas paragino daryti viską, ką galime, kad apsaugotume Ukrainos vaikus. Suvienyti pastangas, kad priartintume Ukrainą ir Europą prie teisingos, tvarios ir ilgalaikės taikos.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė savo kalboje pažymėjo, jog karas iš kiekvieno ukrainiečio atima prigimtinę teisę į šalies suverenitetą, suvaržo pasirinkimo laisvę agresorės okupuotoje šalies dalyje, naikina visa apimančią vaikų švietimo perspektyvą ir būtinąją civilizuotą jų nacionalinę, socialinę, ekonominę apsaugą, kultūrų įvairovę, sveiką gyvenseną ir mitybą.
„Taip kėsinamasi į Ukrainos ateitį. Žalingoje, destruktyvioje, žalojančioje fiziškai, psichologiškai, emociškai ir socialiai aplinkoje nuo pat mažens formuojasi vaikų psichika, mąstymas, vertybės ir pasaulėžiūra. Neteisėta ir neteisinga, nenatūrali realybė daro įtaką jaunosios kartos formavimuisi, lemia tai, kokią jos ir mūsų visuomenių gyvenimo sąrangą bei kultūrinių santykių tęsinį jaunoji karta kurs perspektyvoje“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios žodžiais, karas griauna Ukrainos vaikų suvokimą apie juos supantį pasaulį ir keičia jį destruktyvia linkme. Agresija, smurtas, nepriteklius, deportacija, nuolatinis stresas, namų, šeimos narių, artimųjų ir kaimynų netektys, psichologinė, emocinė okupantų prievarta, fiziniai sužalojimai, aukos sindromas – visa tai daro įtaką jų emocinei ir psichikos sveikatai.
„Nors vaikai turi stipresnius kompensacinius mechanizmus ir yra daug atsparesni, nei dažnai manome, taikant ankstyvosios intervencijos, ypač į vaikų psichiką, metodus, pagrįstus moksliniais įrodymais, galima jiems padėti. Bet svarbiausias klausimas – kodėl jie turi gyventi sistemoje, kuri leidžia juos žaloti, atimti iš jų gimtinę, namus, mamą, tėtį, sesę, brolį, sielos ramybę, tikėjimą žmonėmis, visas ateities perspektyvas – lieka atviras“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia priminė, jog Ukrainos centro indėlis į Ukrainos vaikų psichologinę adaptaciją, jų integraciją ir tautinės tapatybės išsaugojimą, plėtojant platų ukrainiečių vaikų, jų tėvų ir senelių kultūrinių ryšių tinklą Lietuvoje, šiandien grįžta neįkainojama dovana – vaikų šypsenomis, normaliu ir civilizuotu jų gyvenimu kitakalbėje šalyje.
„Ukrainos centras kiekvieną dieną įrodo, koks nepaprastai svarbus yra mūsų visų tarpkultūrinis bendražmogiškas padorumas. Jo siekis – užtikrinti, kad ir kokias skirtingas kultūros šaknis turėtume, harmoningo ukrainiečių vaikų įsiliejimo į vietos kultūrą procesą. Užtikrinti, kad jis būtų grįstas ne naikinimu, ne prievarta, ne ardomąja antivisuomenine veikla, o visiškai priešingais principais – abipusiškai pagarbiu bendravimu ir daugiakultūrių bendravimo ryšių puoselėjimu atviroje akademinėje, tarpinstitucinėje, visuomeninėje erdvėje“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
