Penktadienis, vasario 21-oji – 100-oji spalį vykusiuose rinkimuose išrinkto naujojo Seimo darbo diena.
Praėjusių metų lapkričio 14 d. iškilmingo posėdžio metu prisiekė į parlamentą išrinkti Seimo nariai. Naujojo parlamento vadovu tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Pirmąją darbo dieną Seimas paskyrė ir 6 iš 7 parlamento vicepirmininkų – jais socialdemokratai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, dar tuomet „Nemuno aušrai“ priklausiusi Agnė Širinskienė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Paskutinioji vicepirmininko pozicija liko neužimta – pagal koalicinę sutartį ji priklauso „aušriečiams“.
61 Seimo nariui ši kadencija – pirmoji parlamente. Daugiausiai naujokų – net 32 – yra didžiausioje socialdemokratų frakcijoje.
Koalicijos formavimą lydėjo piketai, užsienio partnerių ir prezidento kritika
Naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, prieš rinkimus LSDP lyderiai žadėjo į koaliciją su „aušriečiais“ neiti. Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratai vedė pokalbius su „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi, vėliau, Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere, sutarta plėsti konsultacijų ratą – diskutuota ir su liberalais, ir su „aušriečiais“. Galiausiai priimtas sprendimas dėl trijų jėgų koalicijos – LSDP, „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prie Seimo porą kartų rengti ir piketai – aktyvistai reikalavo nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį su „Nemuno aušra“.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida.
Kilo įtampos dėl vicepirmininko posto: R. Žemaitaitis grasino palikti koaliciją
Naujajam Seimui dar nebaigus pirmosios sesijos, koalicijos gretose kilo ginčai dėl paskutiniojo parlamento vicepirmininko posto.
Prieš Kalėdas R. Žemaitaitis pareiškė, jog jo vedama politinė jėga svarstys trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.
Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos.
Visgi, R. Žemaitaitis nesitraukė nuo savo pozicijos ir akcentavo – panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko. Be to, jis kartojo, kad dar prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai sutarė, jog vienas iš Seimo vadovybės postų atiteks jam. Vėliau S. Skvernelis užsiminė, jog tokio susitarimo būta.
Netrukus po to R. Žemaitaitis sušvelnino savo poziciją ir patikino, kad klausimo dėl galimos koalicijos griūties nebeliko – esą jam buvo svarbiausia S. Skvernelio pareiškimas, jog žodinis susitarimas dėl jo kandidatūros buvo.
Vykstant ginčams dėl posto ir tvyrant įtampoms koalicijoje, viena R. Žemaitaičio bendražygių A. Širinskienė nutarė palikti partiją ir jos frakciją Seime – politikė prisijungė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Ji taip pat tikina artėjant pavasario sesijai atsisakysianti „aušriečių“ kvotai priklausančio Seimo vicepirmininko posto. Todėl „Nemuno aušra“ turės teikti dvi kandidatūras – R. Žemaitaitis yra ne kartą teigęs, jog nesitraukia nuo planų dirbti Seimo vadovybėje.
