Atrodo, kad toks metų pavadinimas kilo nuo instrumento, kuriuo buvo skelbiama jų pradžia – tai yobel, avino ragas, kurio garsas judaizmo religijoje skelbia Sutaikinimo dieną (Jom Kipur). Ši šventė švenčiama kiekvienais metais, tačiau ypatingą reikšmę įgyja tada, kai sutampa su jubiliejinių metų pradžia. Biblijoje, Senojo Testamento Kunigų knygos 25-ame skyriuje, randame ankstyvą šių metų idėją: šventė turėjo būti šaukiama kas 50 metų, nes tai buvo „papildomi“ metai.
Nors ir sunkiai įgyvendinamas, jubiliejus buvo siūlomas kaip proga atkurti teisingus santykius su Dievu, tarp žmonių ir su kūrinija ir buvo susijęs su skolų atleidimu, vergų išlaisvinimu, atiduotos žemės grąžinimu ir žemės poilsiu. Galiausiai Jubiliejinių metų mintis pasikartoja ir Naujajame Testamente, kur pats Jėzus, žmogumi tapęs Dievas, prisistato kaip Jubiliejinių metų malonės išsipildymas (plg. Lk 4, 16-21).
1300 m. popiežius Bonifacas VIII paskelbė pirmąjį Jubiliejų, dar vadinamą Šventaisiais metais. Laikui bėgant jų paskelbimo metai keitėsi: iš pradžių jie buvo kas 100 metų; 1343 m. popiežius Klemensas VI laikotarpį sumažino iki 50 metų, o 1470 m. popiežius Paulius II – iki 25 metų. Tokie, kas 25-erius metus skelbiami, Jubiliejiniai metai vaidinami eiliniais. Tačiau, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, gali būti skelbiami ir neeiliniai Jubiliejiniai metai. Pavyzdžiui, 1933 m. popiežius Pijus XI norėjo paminėti Atpirkimo metines, o 2015 m. popiežius Pranciškus paskelbė neeilinius Gailestingumo metus. Skirtingi buvo ir šių metų šventimo būdai: iš pradžių tai buvo Romos šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bazilikų lankymas, vėliau – piligriminė kelionė, o dar vėliau atsirado ir kitų ženklų, pavyzdžiui, Šventosios durys.
Šiais, 2025-aisiais, metais Jubiliejinės durys atvertos Šventojo Petro bazilikoje, Laterano bazilikoje, Šventosios Marijos Didžiosios bazilikoje, Šventojo Pauliaus bazilikoje ir viename iš Romos kalėjimų. Ne visi tikintieji gali nuvykti į Romą ir fiziškai peržengti Šventąsias duris. Tačiau galima aplankyti net 20 šventovių Lietuvoje, kurioms suteiktas Jubiliejinių bažnyčių statusas. Mūsų, Panevėžio, vyskupijoje tokios šventovės yra dvi: Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažoji bazilika. Mūsų bazilika ne tik pasiruošusi pati priimti piligrimus, tačiau su nemažu būriu piligrimų iš visos Lietuvos vykti į Lietuvos piligrimų dienas Romoje, kurios vyks vasario 28 – kovo 5 d. d.
Tikintieji, kaip „vilties piligrimai“, aplankydami Romą ar minėtas šventoves Lietuvoje gali pelnyti visuotinius atlaidus. „Išsiruošimas į kelionę būdingas žmogui, einančiam ieškoti gyvenimo prasmės. Piligriminė kelionė pėsčiomis itin padeda iš naujo atrasti tylos, pastangų ir esminių dalykų vertę“, rašoma popiežiaus Pranciškaus Jubiliejinių metų paskelbimo bulėje „ O viltis neapgauna“ („Spes non confundit“). Piligrimystė suteikia galimybę atsitraukti nuo kasdienybės, išeiti iš rutinos ir patirti perkeičiamo gyvenimo malonę, išgyvenant Dievo šventumą ir gailestingumą. Lietuvoje turime išleistą piligrimo pasą, kuriame galime apsilankę bet kurioje (geriausia, kad visose) Jubiliejinėse šventovėse gauti specialų antspaudą.
Jubiliejiniai metai Bažnyčioje, kaip ir žmogaus gyvenime, tam tikra riba, kurią peržengę galime tapti ir tampame kitokiais. Svarbu suprasti, kad pokyčiai neišvengiami, ir kad jie reikalingi, ypač ten, kur stokojome išminties, tikėjimo, vilties ir meilės. Jubiliejiniai metai ir juose vykdoma piligrimystė – tai susitikimo laikas su Dievo gailestingumu ir meile, Jo žodžiu ir gelbstinčiomis sakramentų malonėmis, kurios atgaivina, pakylėja ir leidžia su viltimi žengti pirmyn į Dievo dovanojamą Švento ir Amžino laiko ateitį, į gyvenimą ir laimę be pabaigos.
