Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinio palaikymo Vakarų šalių taikdarių misija Ukrainoje nebūtų pakankamai stipri ir nepasiektų atgrasymo efekto.
„Kalbant apie tikrąsias saugumo garantijas, be JAV palaikymo – nebūtinai tiesiogiai savo karių pavidalu – bet be JAV karinio palaikymo tokia taikos misija nebūtų pakankamai stipri, kad pasiektų atgrasymo efektą ir nekiltų noras atnaujinti karo veiksmus. Todėl čia iš tiesų reikės įdėti labai nemažai pastangų. Džiaugiuosi, jog mūsų regione, Šiaurės-Baltijos aštuoniukės regione, ta valia yra stipri ir ta valia yra transliuojama tiek NATO, tiek Europos Sąjungos mastu, tiek apie tai žino ir girdi naujoji JAV administracija“, – teigė G. Paluckas.
Anot jo, dėl taikos palaikymo misijų sprendimai turės būti priimti ir Europos Sąjungos (ES), ir NATO gretose.
„Kalbant apie taikos derybas Ukrainoje, pirmiausiai turime pasiekti paliaubas, tuomet tam tikrą taikos susitarimą. Ir taikos susitarimo rėmuose būtų apibrėžta, kas yra ir iš ko susidaro taikos palaikymo misija“, – dėstė premjeras.
Tuo metu Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pažymėjo, jog Rygoje taip pat vyko diskusijos dėl taikos palaikymo misijų Ukrainoje. Tačiau, pasak politikės, apie realius sprendimus kalbėti dar yra per anksti.
„Šiuo metu bendrai yra labai anksti kalbėti apie karių siuntimą. Ir neaišku, koks būtų formatas. Jeigu tai būtų NATO, tai būtų lengviau šiuose rėmuose padaryti. Turėtų būti struktūra, kuri vadovauja šioms pajėgoms. Mums dar yra neaiškios mūsų ginkluotųjų pajėgų saugumo garantijos. Mes kalbėsime su kariškiais, įvairiais lygiais vyksta daug diskusijų. Dabar neaišku dėl bendro karių skaičiaus – jis gali keistis“, – dėstė E. Silina, akcentuodama, jog debatas dėl misijų formato tęsiasi įvairiuose lygmenyse.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paragino europiečius sukurti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje. Britų premjeras Keiras Starmeris jau pareiškė esąs pasirengęs pasiųsti karių. Ir Švedija neatmetė galimybės pasibaigus karui Ukrainoje dalyvauti taikdariškose pajėgose.
Vokietijos vyriausybė tuo tarpu reaguoja santūriai. Kancleris Olafas Scholzas diskusijas apie Europos taikos dalinį pavadino „visiškai per ankstyvomis“. Tai „netinkami debatai netinkamu laiku netinkama tema“, sakė jis Paryžiuje po Ukrainos klausimui skirto viršūnių susitikimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausį pareiškė, kad bet kokiam taikos susitarimui su Rusija prižiūrėti prireiktų mažiausiai 200 tūkst. Europos taikdarių.
